Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3330 PAVADINIMAS: BsTB 8 29-9 Pasaka AT 1650 [Apie katę, gaidį ir dalgį] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Mirdamas tėvas sūnums paliko gaidį, katiną ir dalgį. Tėvas pasakė, kad jeigu jie nueis ten, kur tokių daiktų nėra, tai bus laimingi. Po tėvo mirties sūnūs išėjo į pasaulį. Pirmasis sūnus nuėjo į salą, kurioje žmonės nebuvo matę gaidžio. Kai šie paklausė, koks tai paukštis, vyras paaiškino, kad jis giesme gali atspėti kelinta valanda. Vyras pardavė žmonėms gaidį už tiek aukso, kiek gali panešti asilas. Sūnus, kuris gavo dalgį, nuėjo į tokią žemę, kur žmonės rovė javus. Vyras parodė, kaip dirbti su dalgiu ir pardavė jį už tiek aukso, kiek gali panešti arklys. Brolis, kuris gavo katiną, perplaukė marias - ten niekas nebuvo matęs katės, o niekaip negalėjo apsiginti nuo pelių. Nuėjęs pas karalių vyras paklausė, ką šis duos, jei jis išnaikins peles. Kai katinas pradėjo pjauti peles, karalius vyrui davė tiek aukso, kiek paneša du arkliai. Broliai vedė ir buvo turtingi iki dienų galo. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie katę, gaidį ir dalgį] [Apie katę, gaidį ir dalgį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1650, Trys laimingi broliai, [18; 31] Atgal |