Knygadvario objektas
NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3289 PAVADINIMAS: BsTB 7 106-24 Pasakojimas apie šarvojimo ir laidojimo papročius PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 7 tomas Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas.
Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Mirusysis prausiamas, guldomas ant šiaudų, švarinamas, aprengiamas išeiginiais drabužiais ir paguldomas ant baltai aptiestos lentos. Uždegama žvakė, pastatomas kryžius. Mažas vaikas, nevedęs ar netekėjusi apkaišoma žolynais, gėlėmis. Giedamos šv. giesmės, kalbamos maldos. Ant šermenų stalo būna padėta duonos, druskos, alaus. Jeigu valgoma, tai kamaroje. Duobkasiais, dažniausiai, kviečiami kaimynai, o karstas daromas įpusėjus šermenims. Turtingieji karstus dažo, vargšai - ne. Karstą dirbę meistrai sočiai vaišinami. Į karstą klojamos skiedros, kurios užtiesiamos balta drobe arba muslinu. Prieš mirusiojo išlydėjimą ant karsto viršaus žvake išdeginamas kryžius, giedamos šv. giesmės. Jei bažnyčia toli, važiuojama vežimais. Ant kapo su kastuvais įspaudžiamas kryžius, po to sodinami žolynai ir gėlės. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOJIMAI INTERNETO NUORODOS: http://www.knygadvaris.lt/?id=106&par=48&lang=lt&Gid=4006 Teksto šaltinis
Atgal |