KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: Pasaka AT 516 [Kaip ištikimas tarnas išgelbėjo karalaitį nuo smako]

Skebiama 320 tautosakos kūrinių iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 6. Lietuviškos pasakos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Vaga, 2003“. Šiame BTB tome skelbiami tekstai ir jų komentarai iš J. Basanavičiaus knygos „Lietuviszkos pasakos. D. 2. Shenandoah, Pa.: "Dirvos" sp. , 1902“. Tautosakos kūriniai: pasakų – 115, sakmių ir padavimų – 184, pasakojimų – 8, tikėjimų – 13. Tautosaką užrašė Jonas Basanavičius, Vincas Basanavičius, Matas Slančiauskas, Vilius Kalvaitis, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Jonas P. Gaubas, Jadvyga Juškytė, Pranas Aidukaitis, Petras Virakas ir kt. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Dovilė Kulakauskienė ir Irena Žilienė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Karalius ir karalienė neturėjo vaikų. Ubagas, užėjęs pas juos, pamokino karalienę, kaip susilaukti vaikų. Jis liepė, kad tarnai nurautų ir suverptų linus, numegztų tinklą ir pagautų dvi žuvis, tas žuvis išvirtų ir karalienė viską suvalgytų. Virėja paragavo žuvies. Karalienei ir virėjai gimė berniukai. Užaugę karalaitis ir tarnas – virėjos sūnus iškeliavo į pasaulį. Plaukiant jiems laivu, karalaičio tarnas išgirdo trijų garnių pokalbį. Garniai kalbėjo, ką turėtų daryti tarnas, kad karalaitį ir jo būsimą žmoną išgelbėtų nuo smako. Tarnas viską darė taip, kaip garniai sakė. Kai kirto smakui galvas, kraujas užtiško karalaitei ant lūpų. Norėdamas, kad niekas nesužinotų, kareivis pradėjo laižyti kraują. Atsibudo karalaitis ir pamanęs, kad tarnas jo žmoną bučiuoja, nuteisė jį mirti. Tarnas, pradėjęs pasakoti, ką garniai kalbėjo, kaip jis karalaitį gelbėjo, pavirto akmeniu. Ant to akmens karalaitis pastatė koplyčią. Karalaičio pačiai prisisapnavo, kad ji turi nužudyti savo keturis vaikus ir jų krauju patepti akmenį, tada akmuo vėl atvirs žmogumi. Ji taip ir padarė. Akmuo vėl atvirto žmogumi, o keturis savo vaikus rado gyvus ir sveikus.