KNYGADVARIS

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Kareivis atitarnavęs ėjo namo ir pavargo. Pamatė žiburį. Ūkininko paprašė nakvynės. Kareivis paprašė, kad jam leistų nusiprausti. Nuėjęs į pirtį, pamatė pakaruoklį. Pasakė tai ūkininkui, o šis paprašė, kad kareivis už 10 rublių išvežtų pakaruoklį. Kareivis pakinkė arklį, o kai rišo pakaruoklį, tas pasakė, kad nerištų, nes bus blogai. Kareivis išvežė pakaruoklį į laukus ir ten paliko. Važiuodamas išgirdo, kad šis atsiveja. Pakaruoklis įlipo į vežimą ir pasakė, kad dabar abu važiuos. Privažiavo namą. Pakaruoklis liepė kareiviui įeiti į namą, pasveikinti šešias mergas, tik moters nesveikinti, ir paklausti, ar atleidžia broliui. Kareivis taip ir padarė, o išėjęs pasakė, kad jos neatleidžia. Tada jie privažiavo ežerą. Pakaruoklis pasakė, kad atlėks šešios šarkos, kurias vyras turi vienu kartu nušauti, nes mirs. Kareivis nušovė, o pakaruoklis liepė jas sudžiovinti, sugrūsti, sumalti ir iškepti pyragą. Kai kareivis tai padarė, vėl nuvažiavo prie namo. Viduje rado tik tą vieną moterį. Ji atleido sūnui. Tada nuo pakaruoklio kaklo nukrito grandinės. Jis atnešė moteriai pyragą, kuri, suvalgius, pavirto šarka ir išskrido. Pakaruoklis liepė kareiviui vienu kartu nušauti tą šarka ir kitas šešias šarkas - jos dukteris. Kai kareivis tai padarė, pakaruoklis pasakė, jog jis išgelbėtas, nes motina buvo jį prakeikusi - visą gyvenimą jis turėjo kartis. Abu jie valgė, gėrė, linksminosi, kol išgirdo verksmą iš po žemės. Rado urvą, o jame - prakeiktą pakaruoklio seserį. Ji nuėjo skradžiai žemę. Kareivis ją vedė ir visi trys kartu gyveno.