KNYGADVARIS

Skebiama 320 tautosakos kūrinių iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 6. Lietuviškos pasakos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Vaga, 2003“. Šiame BTB tome skelbiami tekstai ir jų komentarai iš J. Basanavičiaus knygos „Lietuviszkos pasakos. D. 2. Shenandoah, Pa.: "Dirvos" sp. , 1902“. Tautosakos kūriniai: pasakų – 115, sakmių ir padavimų – 184, pasakojimų – 8, tikėjimų – 13. Tautosaką užrašė Jonas Basanavičius, Vincas Basanavičius, Matas Slančiauskas, Vilius Kalvaitis, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Jonas P. Gaubas, Jadvyga Juškytė, Pranas Aidukaitis, Petras Virakas ir kt. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Dovilė Kulakauskienė ir Irena Žilienė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Merginai besimaudant ežere, atėjo jaunikaitis ir paėmė jos rūbus. Kad galėtų atgauti rūbus, mergina turėjo pasižadėti už jaunikaičio, kurio vardas buvo Žaltys, tekėti. Ištekėjusi už Žalčio, mergina susilaukė dviejų sūnų ir dukters. Po kiek metų prašo Žalčio žmona ją išleisti į tėviškę. Vyras nenorėdamas jos išleisti, davė darbus atlikti: aukso ratelį sudilinti, šilko kuodelį suverpti. Atlikusi darbus žmona su vaikais grįžo į tėviškę. Brolis sužinojęs iš mergaitės, kaip šaukti tėvą Žaltį su dalgiu užkapojo. Tada mergaitė virto drebule, sūnūs – ąžuolu ir uosiu, o Žalčio žmona – stabule.