KNYGADVARIS

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Paskalvių Benatis pasakojo, kad arklininkams vidurnaktį, žmonėms vidurdienį ant Vorpilio pasirodydavo trys mergos. Kartą jaunuolis, joms mojant, užlipo ant kalno, kur pasijuto esąs seklyčioje. Mergelės jį meldė išvaduoti iš kalėjimo. Jaunuoliui sutikus, jį pamokė ir gėlėmis papuošė, dar ir vainiką uždėjo, atsisveikino. Tada šis pasijuto esąs ant Nemuno kranto prie Vorpilio. Gėles bei vainiką sudraskęs, jis nuėjo namo. Saulei patekėjus, gėlių ir vainiko liekanos virto auksu ir žemčiūgais, tačiau jis veltui numestųjų papuošimų ieškojo. Mergelės pasakė, kad be vainiko bus sunku jas išvaduoti. Pasirodė trys vienas už kitą bjauresni pavidalai. Jaunikaitis, pirmą pabučiavęs, pajuto mergelę laikąs glėbyje. Ir antrą pabučiavo, o trečio negalėjo, - tai pilis vėl nugrimzdo. Lūkestis, kad Vorpilis bus išvaduotas, dar neišnyko. Pavasarį tėvai budi per naktis ir laukia prašvitimo - Tilžėje liepsnai išsilaužus, išgrius Vorpilio lobis.

MOKSLINIS KOMENTARAS Teksto pabaigoje prijungtas motyvas primena KbLPK *138 tipo suliteratūrintą variantą.