|
FIKSUOTOJAS BsTB 2 102-45 Sakmė – Laumes iš jaujos išvarė
Laumės gyvendavusios tarp žmonių. Apsigyvens, būdavo, jaujoje ir verpia. Išvaryti jų nebūdavę galima. Kartą vaikėzas pasakė laumes išvarysiąs ir, priėjęs prie jaujos durų, pagadino orą. Laumės, metusios darbą, jį nusivijo, šaukdamos ... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 102-46 Sakmė – Laumės verpia
Laumės būdavo darbščios ir eidavo verpti pas jaujos, kurioje gyvendavo, šeimininkus (gaspadorius). Kartą šeimininkė (gaspadinė) dejavo turinti daug darbo ir verpė saulei nusileidus. Tuojau pas ją susirinko laumės ir pradėjo verpti. Moteris jo... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 103-47 Sakmė – Laumės, dangus griūv!
Vakare, saulei nusileidus, nebūdavę galima nei verpti, nei austi, nes ateidavusios laumės. Viena mergaitė liko ilgiau verpti – susirinko laumės su savo rateliais (kalvaratais). Ji ėmė joms nešti pakulas iš viso kaimo, kad tik užtektų verpti i... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 104-49 Sakmė – Laumės eina į atlaidus
Laumės, kaip ir kitos mergaitės, eidavę į atlaidus. Vieną kartą, joms beeinant į atlaidus, priėjo jaunas vyras ir ėmė klausinėti, ar vogti, keikti ir t.t. nėra nuodėmė (griekas). Laumės vis sakė, kad „tai niekai“. Beeinant pro linus, j... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 103-48 Sakmė – Laumės supa kūdikį
Saulei nusileidus nebūdavę galima dirbti laukuose – nebaigtus darbus laumės pabaigdavę. Viena moteris (žmonelė), skubindamasi grįžti iš laukų namo, užmiršo savo dukterį. Kai atsiminė ją lauke palikusi, bijojo eiti pasiimti. Iškišusi iš... Teksto 1995 m. redakcija
Atgal |