Asmuo Kristupas Jurkšaitis

FIKSUOTOJAS

Mitologinė sakmė apie prakeiksmą, kuris kaltąjį nubaudė
Labai daug lietuvininkų bijo keikimo, nes tiki, kad jis išsipildo. Kartą Saugose moteris, įpykusi ant žmogaus, kuris jos mylimą augintinį teisingai buvo apskundęs, ištarė keiksmą, kad tas nedraugas už tvoros nustiptų. Keiksmas išsipildė, ta... [Prakeiksmas, kuris kaltąjį nubaudė]

Pasaka AT 451 [Devyni broliai, varnais lakstantys]
Motina devynis sūnus užkeikė ir šie virto varnais. Motinai liko viena mergaitė. Paaugus ji išėjo ieškoti brolių. Priėjo jūrų kraštą, kur vieną vakarą atlėkė devyni varnai, o nutūpę, tapo žmonėmis. Broliai pasakė, kad jei kas apsiimt... [Devyni broliai, varnais lakstantys]

Pasaka AT 314A [Sidabro, aukso ir deimanto žirgas]
Karaliui kiekvieną naktį prapuldavo trys šieno kūgiai. Tam, kas pagaus vagį, karalius pažadėjo vieną iš savo trijų dukterų. Vyriausias ūkininko sūnus pasiėmė maisto ir nuėjo sugauti vagį, bet nepasidalino valgiu su atbėgusiu drieželiu i... [Sidabro, aukso ir deimanto žirgas]

Mitologinė sakmė apie velnio sugnaibytą berną
Velnias yra dvasia, todėl akys jo nemato, tačiau žmogaus dvasia gali jį pajausti ir matyti. Tikima, kad velnias gali su žmogumi daryti blogus darbus, o ir žmogus gali jį pasišaukti ir blogai elgtis. Kartą bernas susibičiuliavo su velniu ir vos g... [Velnio sugnaibytas bernas]

BsTB 7 149-1 Mitologinė sakmė apie vėles, laukiančias išlydėti mirštantįjį
Kai jau kas nors yra arti prie mirties, jį aplanko mirę giminaičiai. Jie stovi prie mirštančiojo lovos ir laukia, kada galės išlydėti jo dvasią. Mirštantysis juos gali matyti ir iš to suprasti, kad jau tikrai mirsiąs.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 149-2 Mitologinė sakmė apie vėles, laukiančias išsivesti mirštantįjį
Vienas žmogus merdėdamas jau nebegalėjo kalbėti ir vis su pirštu rodė savo lovos kojų galan tol, kol numirė. Kito mirštančio žmogaus sūnus klausė, ar jis dar manąs pakilti iš ligos patalo. Tėvas atsakė, kad ne, nes visas pulkas mirusių ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 149-3 Mitologinė sakmė apie prieš mirtį apsilankančias vėles
Ligonį prieš mirtį aplanko mirusių giminaičių vėlės. Mirštantysis matąs jas, o kartais ir Dievą, angelus, velnius.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, užšokusį žmogui ant nugaros
Dėdė Simanas 1852-1855 m. kartą išsigandęs parbėgo iš girios. Einant namo, vyrui pasirodė, kad kažkas užšoko jam ant nugaros. Jis pajuto sunkią naštą ir jam užveržė kaklą, gerklę. Dėdė pradėjo bėgti, bet jam atrodė, kad vis vietoje... [Vaiduoklis, užšokęs žmogui ant nugaros]

BsTB 7 162-4 Mitologinė sakmė apie šunų staugimą ir arklių baidymąsi
Vakarais šunys labai staugia, nes mato vaikščiojančias dvasias, ypač aplankančias tuos namus, kur kas nors guli mirties patale. Iš tokio šunų staugimo žmonės gali numanyti, jog kas nors mirs per tris dienas. Arkliai taip pat gali matyti dvasias... Teksto 1998 m. redakcija

Etiologinė sakmė, kodėl žmogui reikia sakyti „jūs“
Susitiko du lietuvininkai. Vienas kalbėdamas į kitą kreipėsi "jūs". Kitas lietuvininkas, šio žodžio nekęsdamas, paklausė, kodėl. Tada pirmasis paaiškino, kad žmogus niekada nevaikšto vienas, nes su juo eina Dievo angelas ir velnias. Dievo an... [Kodėl žmogui reikia sakyti „jūs“]

Mitologinė sakmė apie kūdikį, kuris atpažino velnią
Motina nusivedė kūdikį į susirinkimą, kur netikintis žmogus ketino kalbėti apie Dievo žodį. Kalbėtojui atsistojus už stalo, kūdikis pradėjo šaukti, kad ten velnias. Motina negalėjo nuraminti kūdikio tol, kol parsivedė jį namo. ... [Apie kūdikį, kuris atpažino velnią]

Mitologinė sakmė apie velnio nebijantį sakytoją, išgąsdintą nepaprasto garso
Sakytojas drąsiai pasakė, kad velnio nebijo ir pakvietė ateiti, jei šis turi jėgos. Tuo pat metu kažkas pokštelėjo stuboje. Visi išsigando. Paaiškėjo, kad sprogo statinė su kiaulių jovalu. Tai atsitiko Pilkalnio valsčiuje. ... [Apie velnio nebijantį sakytoją, išgąsdintą nepaprasto garso]

Mitologinė sakmė apie velnią, kliudžiusį klausytis pamokslo
Petras iš Didžiosios Lietuvos pasakojo, kad, kartą būdamas bažnyčioje, už kunigo matė velnią. Velnias kunigo žodį lyg paimdavo ir į šalį nupūsdavo, kad niekas pamokslo neklausytų. Žmonės pradėjo snausti ir miegoti. ... [Apie velnią, kliudžiusį klausytis pamokslo]

BsTB 7 168-2 Mitologinė sakmė apie dvasregius, kurie nenori matyti vėlių
Žmonės, kurie gali matyti numirėlių dvasias, stengiasi kaip galima labiau to išvengti ir trauktis joms iš kelio. Jeigu taip nedaro, tuomet jos labai dvasregius varginančios.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 136-4 Mitologinė sakmė kaip žmogus sužinojo, kad jo brolis užsimušė
Vyras su kitais vyrais kalbėdamas sušuko, kad šią minutę jo brolis nuo malūno nukrito. Niekas nenorėjo tuo tikėti, bet po kiek laiko atjojo žmogus ir pranešė apie nelaimę. Mirusiojo dvasia broliui pirmam apie mirtį pranešė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 136-5 Mitologinė sakmė apie mirties ženklų pajautimą
Žmonės, kurie karštai ir tikrai mylėjo vienas kitą, jaučia artimojo mirtį ar mirusiojo dvasia vienam praneša apie draugo mirtį. Tokią nuojautą turi žmonės, kurie gerai girdi ir mato.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 137-6 Mitologinė sakmė apie artėjančios mirties ženklus
Mirusiųjų žmonių dvasios gyviesiems apsireiškia per sapnus, visokius balsus, bildesius. Kartą žmonės stuboje išgirdo smarkų poškėjimą. Tų namų senoji motina pasakė, tai ženklas, kad ji greitai mirs. Tos moters duktė apie artėjančią mo... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 174-17 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris neidavo lankyti ligonių
Vienas žmogus, kuris matydavo dvasias, nenorėdavo eiti lankyti ligonių, nes matydavo mirusių ligonio giminaičių vėles. Žmonės jį kviesdavosi prie ligonių, kad jis pasakytų, ar sergantysis pasveiks ar mirs. Ypač daug dvasių dvasregys matydavo... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 175-18 Mitologinė sakmė kaip vyras pradėjo matyti dvasias
Vienas dvasregys pasakojo, kaip jis pradėjo matyti dvasias. Kartą naktį jis turėjo joti per tiltą, bet arklys vis baidėsi ir nejudėjo pirmyn. Tada žmogus suėmė abi arklio ausis ir pažiūrėjo per skylę. Ant tilto pamatė bestovinčias dvasias,... Teksto 1998 m. redakcija

Pasakos AT 1072+1073+1071+1082 [Kvailas velnias]
Buvo trys broliai. Tėvui mirus, jie pasidalino turtą: vyriausiam teko butelis, antrajam - karvė, o trečiajam - siūlų kamuolys. Jauniausias brolis pasiėmė kamuolį ir išėjo į pasaulį. Susitiko velnią, kuris paklausė, ką jis daro, o šis atsa... [Kvailas velnias]

Mitologinė sakmė apie kelyje sutiktą vaiduoklį
Naktį ūkininkas ėjo iš Lazdynų. Vyrui pasirodė, kad jo duktė keliu priešais atbėga. Tėvas paklausė, kur ši eina. Tada pavidalas pradėjo augti ir sukirto vyrui per veidą taip stipriai, kad jis net nukrito ant žemės. Vėliau ūkininkas ilgai... [Apie kelyje sutiktą vaiduoklį]

Mitologinė sakmė apie muzikantą, grojusį velniams
Alksnupėnuose apie 1830 m. gyveno nusigėręs smuikininkas. Jis pasakojo, kaip vakare jį pasikvietė į puotą pagroti ir nusivežė važiu, pakinkytu dviem juodžiais. Puotoje buvo daug ponų ir ponių, jis grojo visokius šokius. Už tai muzikantas ga... [Apie muzikantą, grojusį velniams]

BsTB 7 198-30 Pasakojimas, kaip ožys išgąsdino vaiką
Kartą vaikas naktį ėjo pro kapines ir pamatė, kad kažkas, lyg didelis, lyg mažas, pradėjo jį vytis. Vaikas iš baimės įšoko per langą ir pasislėpė tėvų lovoje. Su pirštu parodė, kad jį vijosi juoda dvasia. Tuo momentu sumekeno juodas ka... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 206-1 Mitologinė sakmė apie tai, kad vėlė po laidotuvių trumpam sugrįžta į namus
Žmogui mirštant, jo dvasia palieka kūną, tik niekas nežino, kur ji tuomet einanti. Po laidotuvių tą vakarą ji dar kartą sugrįžta į savo namus, lyg apsižvalgyti norėdama, ir tada atsisveikinusi dingsta ilgam laikui.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 206-3 Mitologinė sakmė, kodėl atidaromi langai ir durys mirus žmogui
Žmogui numirus atidaromi langai ir durys, kad galėtų išeiti jo dvasia. Jei nebūtų praviri langai ir durys, tai dvasia turėtų sėdėti šalia atšalusio kūno. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 199-1 Mitologinė sakmė apie vyrą, kuris mokėjo iškviesti dvasias
Vienas žmogus galėdavo iškviesti dvasias. Jis sakydavo, kad jas pakviesti nesunku, tik sunku jas paskui išprašyti lauk. Kartą jis su draugu kapinėse sušvilpė ir atsirado pulkai dvasių. Jiems pasidarė baisu ir jiedu pradėjo bėgti, o dvasios vy... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė, kaip balsas pranešė apie mirtį
Netoli Priekulės ant kelio tarp Mingės karčemos ir Prūsiškių prie upės yra ežeras. Vyras, ten dirbdamas, išgirdo žodžius "laikas yra, o žmogaus nėra". Po valandos ežere nuskendo ar nusiskandino žmogus, kuris buvo kaimynų ištrauktas iš va... [Kaip mirtis šaukė žmogų]

BsTB 7 228-16 Mitologinė sakmė apie tai, kaip vėlės susargdina žmones
Mirusiųjų dvasios gali apkrėsti arba susargdinti gyvuosius. Kai vėlės įkanda, tuomet reikia smilkytis.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 230-1 Mitologinė sakmė apie vėlę, kurios kūnas nebuvo palaidotas
Jei žmogaus lavonas pasilieka nelaidotas, tai to dvasia nerimdama klaidžioja po pasaulį. Vienas žmogus nuskendo ir jo lavono niekaip negalėjo surasti. Po pusės metų nuskendusiojo brolis susapnavo skenduolį po krūmais gulintį tam tikroje vietoje.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 230-2 Mitologinė sakmė apie vėlę, kuri sapne paaiškino, kur yra jos kūnas
Nuskendo viena mergina. Jos kūno niekaip negalėjo surasti ir palaidoti. Jaunikis dėl to labai liūdėjo. Kartą ji jam prisisapnavo ir parodė kur ir kaip ji gulinti. Jaunikis dieną nusiyrė į tą vietą, rado kūną ir gražiai palaidojo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 231-3 Mitologinė sakmė apie velionį, kuris per sapną skųsdavosi žmonai, kad guli vandeny
Viena našlė vis sapnuodavo savo velionį vyrą, kuris skųsdavosi, kad jis yra paliktas vandeny. Moteris iš pradžių nenorėjo tikėti, nes vyras buvo palaidotas aukštai ant kalno. Žmonės, kad ji nusiramintų, įkalbėjo ją atkasti karstą. Atkas... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 237-1 Mitologinė sakmė apie tai, kur vaidenasi mirusiųjų vėlės
Numirėlių dvasios vaidenasi pirtyse, po tiltais, girioje, bet dažniausiai kapinėse. Jos gąsdina arba užpuola gyvuosius. Bailesni žmonės tokių vietų vengia, drąsieji vaikščioja nekreipdami dėmesio.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 97-10 Pasakojimas apie lietuvininkų laidotuves
Mirusįjį lietuvininkai paguldydavo asloje ant lentos arba smilčių, laidodavo aprengtą išeigai skirtais drabužiais, dėdavo įkapes. Dabar įkapės pirktos, o brangių daiktų į karstą nededama.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 112-28 Pasakojimas apie kalėdines vėlių vaišes
Samijos gyventojai mirusiųjų vėlėms Kalėdų naktį padengia stalą ir džiaugiasi, jei pastebi, kad valgyta. Moteris mirusiam vyrui iškepė žąsį, o jos sūnus naktį žąsį suvalgė. Senovėje vėlėms valgio nešta į kapines. Lietuvininkai p... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 113-1 Pasakojimas apie lietuvininkų tikėjimą
Lietuvininkai nuo seno tvirtai tiki Dievą, o netikinčiuosius pašiepia. Jie taip pat tvirtai tiki dvasios nemirtingumu, labai gailisi dėl nuodėmių ir jų vengia.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 114-2 Tikėjimas apie mirusiųjų dvasias
Lietuvoje tikima, kad iš numirštančio žmogaus išeina dvasia. Gerų žmonių dvasios eina į dangų, o piktų - į pragarą. Kai kurie lietuvininkai tiki, jog dvasios gali gyvuosius pamokyti arba bauginti, todėl bijo naktį eiti pro kapines.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 114-3 Pasakojimas apie dvasias
Motina nebijojo pro kapines eiti ir vaikus mokė nebijoti mirusiųjų, bet pasisaugoti gyvųjų. Jeigu baisu pro kapines eiti, ji patarė mirusiuosius pasisveikinti. Tėvai tikėjo, jog mirusiųjų dvasios gali būti tarp gyvųjų arba ant kapų. Tačiau... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 117-11 Pasaka AT 802 A* [Purvinas turtuolis danguje]
Turtingas žmogus numirė ir pateko į dangų nuogas, be pinigų. Ten jis pamatė, jog kiti gražiai apsirengę, turi valgio. Žmogus išmeldė leidimą grįžti namo. Sugrįžęs jis prisikrovė vežimus duonos, drabužių ir vežėsi į dangų, bet vien... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 124-1 Mitologinė sakmė apie giltinę
Giltinė yra Dievo tarnaitė arba angelas. Ji Dievo paliepta smaugia žmones. Giltinei prilygsta Dievo tarnas Maras arba Magyla.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 133-13 Mitologinė sakmė apie giltinę maro metu
Maro metu giltinė smaugė žmones. Ankstų rytą, stebėdami rasą, žmonės pamatydavo, į kuriuos namus ligos nušliaužta.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 135-1 Mitologinė sakmė apie mirties žinią
Toli nuo artimųjų mirštantysis nujaučia savo mirties valandą. Lietuvių liaudies dainose išeidamas iš namų kareivis pažada artimiesiems apie savo mirtį pranešti: žirgą pasiųsti, varną, nešiną ranka ir aukso žiedu, nuskraidinti ir pan.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 135-2 Pasakojimas apie sapne pasirodžiusius mirusiuosius
Jei sapne mirę tėvai mojuoja, netrukus teks mirti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 135-3 Mitologinė sakmė apie kare esančio žmogaus mirtį
Moteris iš į karą išvykusio vyro nuolat gaudavo laiškus. Vieną dieną ji regėjo, kaip jos vyras kare buvo pašautas į kaktą. Ji gedėjo vyro kaip mirusio. Po kelių dienų ji gavo žinią apie vyro mirtį.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 12 40-1 Pasakojimas [Ugnį galima apvardyti]
Daug metų degė Žemaitkiemis prie Pilkainio. Vyras, kuris mokėjo nuvyti ugnį, aplėkė apie ją tris kartus ir nuvijo link ežero. Liepsnos ritosi paskui jį ir užgeso. Pasakojo tėvas kaip tiesą, lyg pats buvo matęs. ... [Ugnį galima apvardyti]

BsTB 12 40-2 Pasakojimas [Ligą galima parduoti]
Galbrasčių mokyloje buvo vaikų, kurie sirgo įvairiais negalavimais. Jie siūlydavo kitiems pirkti, bet nesakydavo ką. Jeigu kažkas tai pirkdavo, vaikai pasakydavo, kad jis nusipirko negalavimą. ... [Ligą galima parduoti]

BsTB 12 40-3 Sapnavimai [Motinos, žmonos sapnai, nuo Kalėdų iki Trijų karalių sapnuoti sapnai]
1902 m. Tilžėje dingo Jakšių sūnus. Motina susapnavo, kad sūnus paskendo šulinyje. Ryte vyras rado ten gulintį sūnų. Rytprūsiuose buvo prapuolęs žmogus. Žmona sapnavo vyrą, sakantį, kad nenori gulėti po pastipusia kumele, kurią neseniai... [Motinos, žmonos sapnai, nuo Kalėdų iki Trijų karalių sapnuoti sapnai]

BsTB 12 41-4 Liaudies medicina [Kaip gydyti nuo išgąsčio]
Jei kažkas išsigando šuns (kito gyvūno), reikia nukirpti to šuns plaukų kuokštą ir jais smilkyti išsigandusįjį. ... [Kaip gydyti nuo išgąsčio]

BsTB 12 41-5 Pasakojimas ir liaudies medicina [Kaip gydyti pasiutusio šuns apkandžiotą žmogų]
Pasiutusio šuns apkandžiotą (aprietą) žmogų galima gydyti duodant jam gerti sudegintų šuns kepenų antpilą. Galbrasčių kieme pasiutęs šuo buvo nušautas ir užkastas. Tą pačią dieną žmogus išpjovė jo kepenis ketindamas gydyti. ... [Kaip gydyti pasiutusio šuns apkandžiotą žmogų]

BsTB 12 41-6 Pasakojimas [Apie ilgalaikį pasiutligės nuodų veikimą]
Pasiutęs šuo užpuolė moterį ir perplėšė jai sijoną (kedelį). Moteris drabužius padėjo ant aukšto. Po septynių metų ji atsinešė sijoną ir, sulopius skylę, siūlą nukando dantimis. Nuodai pakliuvo į moters seiles, ji susirgo pasiutlige.... [Apie ilgalaikį pasiutligės nuodų veikimą]

BsTB 12 41-7 Tikėjimas [Po pasiutusio šuns įkandino susergama devintą valandą/dieną/mėnesį]
Pasiutusio šuns įkastas žmogus gali susirgti devintą valandą ar devintą dieną, ar devintą mėnesį po įkandimo. Sakoma, kad gali susirgti ir devintais metais. ... [Po pasiutusio šuns įkandino susergama devintą valandą/dieną/mėnesį]

BsTB 12 41-8 Liaudies medicinos priemonė [Būdas išgydyti nuo pasiutligės]
Norint šunį ar žmogų apsaugoti ar išgydyti nuo pasiutligės, reikia paimti po devynis ant stogo augančių samanų ar kerpių pluoštelius ir įdėti juos į maistą. Sakoma, kad geriau padeda devyniskart devyni pluošteliai.... [Būdas išgydyti nuo pasiutligės]

BsTB 12 41-9 Liaudies medicinos priemonė [Kaip gydyti nuo išgąsčio]
Po išgąsčio padeda rupūžės pelenai. Juos reikia duoti gerti su vandeniu.... [Kaip gydyti nuo išgąsčio]

BsTB 12 42-10 Liaudies medicinos priemonė [Karvės mėšlo taikymas ligoms gydyti]
Karvės mėšlas naudojamas gydyti daugelį ligų. Įsipjovus ar susižeidus, reikia žaizdą aprišti moliu ir mėšlu. Užkrėtus (apnuodijus) kraują ar gavus gangreną (kolebrandtą), reikia praskiestą karvės mėšlą pienu dėti tarp skudurų ant s... [Karvės mėšlo taikymas ligoms gydyti]

BsTB 12 42-11 Pasakojimas [Apie dovanojimus prieglaudoms]
Prūsijos lietuvininkai daug dovanojo Klaipėdos (bei Smeltės), Tilžės ir Karaliaučiaus prieglaudoms (špitolėms). Buvo tikima, kad jeigu dovanos Klaipėdos prieglaudai, gerai augs kiaulės, jeigu Tilžės prieglaudai, tai seksis su galvijais, o jeig... [Apie dovanojimus prieglaudoms]

BsTB 12 42-12 Tikėjimas [Siekiama pakenkti žmogui, sudeginus jo pėdą]
Galima žmogui pakenkti, išpjovus jo pėdą su žeme ir įmetus į ugnį ar pakabinus kamine. Žmogų kankina karščiavimas (sudega ligos karštyje) arba pėdai dūmuose sudžiūna. ... [Siekiama pakenkti žmogui, sudeginus jo pėdą]

BsTB 12 42-13 Pasakojimas [Apie tariamus čigonų burtus]
Čigonų žmonės bijo, nes jie gali padaryti daug nuostolių. Tačiau čigonai nemoka burti (žyniauti). Kvailiai (paikučiai) bijojo jų būrimo ir duodavo tai, ką šie prašydavo. Čigonai moka kalbėti be galo ir pranašauti, giriasi mokantys išgydy... [Apie tariamus čigonų burtus]

BsTB 12 43-14 Pasakojimas [Apie čigonės prakeikimą]
Merga išvarė čigonę iš namų. Ši šaukė, kad linki mergai susilaukti dvylika vaikų be vyro. Merga išsigando ir negalėjo nusiraminti. Ji tikėjo, kad čigonė galėjo užkerėti ją. ... [Apie čigonės prakeikimą]

BsTB 12 43-15 Tikėjimas [Kas laimės bėgimo nuo kapinių lenktynes mirs pirmas]
Kas bėgimo nuo kapinių lenktynes laimi, miršta pirmas. Galbrasčiuose prieš 25 metus mergaitės bėgo nuo kapinių link Šešupės. Viena mergaitė vis laimėdavo. Po kelių savaičių ji ties kapinėmis įkrito į eketę ir nuskendo. Žmonės kalbėj... [Kas laimės bėgimo nuo kapinių lenktynes mirs pirmas]

BsTB 12 43-16 Tikėjimas [Apie pranašavimus per laidotuves]
Per šermenis žmonės klausinėja, kuris dabar mirs. Dažnai pranašauja mirtį. Pagal prietarą, po laidotuvių žmonės bijo pirmieji išeiti iš kapinių - kas pirmas išeis, pirmas mirs. ... [Apie pranašavimus per laidotuves]

BsTB 12 43-17 Pasakojimas [Apie sapnus ir jų išsipildymą]
Lietuvininkai tiki, kad per sapnus galima gauti Dievo ar misusiojo apreiškimą. Moteris sapnavo kunigą, kuris iš bažnyčios išnešė Šventą Raštą - jis prarado tikėjimą ir apleido Dievą. Žmogus sapnavo save, degantį pragaro liepsnose - jis p... [Apie sapnus ir jų išsipildymą]

BsTB 12 43-18 Pasakojimas [Vogto sapnų aiškinimas]
Pasakorius Vogtas sakydavo, kad jeigu jis susapnuoja žuvis, kitą dieną lis, jeigu susapnuoja ugnį, - bus šaltis, o jeigu šaltį ar speigą, - Tilžėje degs. ... [Vogto sapnų aiškinimas]

BsTB 12 44-19 Pasakojimas [Sapnų aiškinimai]
Susapnavus, kad užpuola šuo - užsipuldavo piktas mokytojas. Jeigu moteris sapne mato pyragą - žino, kad patirs sielvartą, jei sudaužo kiaušinius - sudaužys indą, jei mato gėles - gaus naujieną, jei karalių - patirs laimę. Sapne mušti utėle... [Sapnų aiškinimai]

BsTB 12 45-20 Pasakojimas [Motinos politiškas sapnas]
Apie 1865-1867 m. motina susapnavo keistą sapną: danguje ji matė keturias skirtingu ryškumu šviečiančias žvaigždes. Moteris aiškino sapną: vidurinioji žvaigždė yra Prūsija, šiaurėje esanti - Danija (Denai), pietuose - Austrija (Estreikija... [Motinos politiškas sapnas]

BsTB 12 46-21 Pasakojimas [Apie sapnų kilmę]
Sapnų kilmės lietuvininkai netyrinėja. Sakoma, Dievas siunčia sapnus pamokyti ir pagraudinti. Tikima, kad juose gali pasirodyti ir mirusiųjų dvasios.... [Apie sapnų kilmę]

BsTB 12 46-22 Pasakojimas [Apie nepaprastą vidaus balsą]
Tilžėje vyras stovėjo netoli seno svirno, kai išgirdo sakant, kad pasitrauktų. Jis pasitraukė, o ten, kur anksčiau stovėjo, nuo stogo nukrito lenta. Jei vyras būtų nepasitraukęs, lenta būtų jį užmušusi. Lietuvoje dažnai kalbama apie nuo p... [Apie nepaprastą vidaus balsą]

BsTB 12 47-23 Pasakojimas [Vidaus balsas apsaugojo nuo nelaimingo važiavimo traukiniu]
Valstietis ketino važiuoti traukiniu, tačiau vidinis balsas jam šaukė, kad nevažiuotų. Vyras važiavo antruoju traukiniu. Pirmasis traukinys nuvažiavo nuo bėgių, buvo sužeista daug keleivių. Kam ausyse spengia, tas sako, jog danguje gieda angel... [Vidaus balsas apsaugojo nuo nelaimingo važiavimo traukiniu]

BsTB 12 47-24 Pasakojimas [Apie žinystę ir dyvnus darbus]
Seniau žmonės žinojo tai, ko mes nežinome. Jie bandydavo įvairias žoles ir želmenis, pasitelkdavo ypatingą žinojimą ir kt. Pranašesni buvo dievų tarnai. Žinystės (žinojimo) negalima painioti su žynyste (kerėjimu). ... [Apie žinystę ir dyvnus darbus]

BsTB 12 48-25 Pasakojimas [Kaip vasarą užšaldyti vandenį]
Raštuose randama, kad prūsai žinojo, kaip vasarą užšaldyti vandenį. Jie turėjo kažkokių žolelių, kurias įmesdavo į vandenį. Per atodrėkį ant sniego užbarstyta druska sušaldydavo jį. Sumaišius inde druską, salietrą ir vandenį atitin... [Kaip vasarą užšaldyti vandenį]

BsTB 12 48-26 Pasakojimas [Apie indų dvasininkų sugebėjimą]
Yra liudijomų, kad Indijos šventoriuose anglys paverčiamos nekarštomis. Galima per anglis eiti basomis, dėti ant jų rankas. Manoma, kad tokių žinių turėjo ir lietuvininkai.... [Apie indų dvasininkų sugebėjimą]

BsTB 12 48-27 Pasakojimas [Apie senovės kirvius]
Rytprūsiuose yra miestelis Heiligenbeil, kurį lietuvininkai vadina "Šventas Kirvelis". Taip vadinami kirviai, kuriuos Lietuvoje turėjo kunigai ir naudojo ligoms gydyti. Manoma, kad iš "kirvio" kilo žodžiai krivė ar krivė krivaitis. Kirviai buvo p... [Apie senovės kirvius]

BsTB 12 49-28 Liaudies medicinos priemonė [Ligų gydymas smilkymu]
Susirgus, reikia ligonį smilkyti. Ant anglių užmetami smilkymui skirti daiktai, pakyla dūmai. Smilkoma skirtingais daiktais. Nuo danties skausmo smilkomi skruzdėlių sakai / gintaras / tabakas / drignės / gailės ir kt. Kažko išsigandus, smilkomi ... [Ligų gydymas smilkymu]

BsTB 12 50-29 Pasakojimas [Kaip žmonės nuo maliarijos gydosi grybukais]
Lietuvos šiaurinėje dalyje (kampe) žmonės naudojo grybukus (lot. Stychnos nux vomica) maliarijai gydyti. Vienas grybas turi mirtiną kiekį nuodų. Dvi priežastys, kodėl lietuvininkai nemirdavo: grybai buvo valgomi apvirti, jie būdavo stambiai supj... [Kaip žmonės nuo maliarijos gydosi grybukais]

BsTB 12 51-30 Pasakojimas [Apie mėnesio ligą (lunatizmą)]
Lietuvoje labai retai girdėta, kad kas vaikščiotų mėnesienoje. Tilžėje gyveno toks žmogus. Jis, atsikėlęs iš lovos, vaikščiodavo stogo viršumi (kraigu). Kitas žmogus turėjo užlipti ant stogo, kad pažadintų vaikštantį vyrą. Žmogui, s... [Apie mėnesio ligą (lunatizmą)]

BsTB 12 51-31 Tikėjimas [Garbaniai yra dideli pikčiurnos]
Sakoma, kad žmonės, turintys garbanotus, ypač raudonus, plaukus, yra pikti. Norint ištiesinti garbanotus plaukus, reikia šukuoti ir lyginti su skiedra. ... [Garbaniai yra dideli pikčiurnos]

BsTB 12 51-32 Tikėjimas ir paprotys [Kaip neleisti prieiti prie tik gimusio kūdikio]
Kur gimdavo kūdikis, ten būdavo gimtuvės (rodynos). Atėjusieji į tuos namus būdavo vejami šalin, šaukiant, kad neitų, nes bus atimta kepurė. Kas prieidavo artyn vaiko, tam iš tiesų atimdavo kepurę. ... [Kaip neleisti prieiti prie tik gimusio kūdikio]

BsTB 12 52-33 Pasakojimas [Apie miegojimą]
Ne visi žmonės vienodai miega: vieni giliau, kiti - jautriau. Kalbama, kad galima žmogų taip pažadinti, jog jis, nieko nesuvokdamas, daro tai, kas jam liepiama. Kas miegodamas kalba, tą galima išklausinėti, nutvėrus už kairės kojos didžiojo pi... [Apie miegojimą]

BsTB 1 156-36 Pasaka AT 300+935 – Paikutis
Tėvai turėjo tris sūnus: du buvo mylimi, o jauniausiąjį visi laikė paiku. Paikutis sumanė patikrinti, ar kitoje girios pusėje žmonių gyvenama ir, per keturias dienas perėjęs girią, atsidūrė mieste, kuris gedėjo dėl karalaitės, turinčios... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 160-37 Pasaka AT (303) – Du broliu medinčiu
Du broliai medžiotojai išėjo į pasaulį. Kryžkelėje įsmeigė peilius ir pasuko į skirtingas puses, pasižadėdami į tą pačią vietą po metų sugrįžti – jei kuris nepareisiąs arba, jei kurio peilis būsiąs surūdijęs, tą antrasis turįs... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 162-38 Pasaka AT 1331 D* – Lotyniškoji kalba
Valstietis su sūnumis išvažiavo į girią medžių. Kai juos ėmė kalbinti įtartinas žmogus, valstietis adverniška kalba sūnus įspėjo, jog tai plėšikas (razbaininkas). Žmogus plėšikui paaiškino kalbėjęs lotyniškai. Plėšikas irgi užsi... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 163-39a Pasaka AT 729 – Vargšas ir besotis
Vargingas žmogus girioje ant upės kranto kirto medžius. Bekertant kirvis nuo koto nusmuko ir įkrito į upę. Žmogui pravirkus, senas elgeta pasakė kirvį sužvejosiąs. Pirmiausiai ištraukė auksinį, o paskui sidabrinį kirvį, bet žmogus pasakė... Pasaka, tekstas redaguotas 1993

BsTB 1 164-39b Pasaka AT 729 – Vargšas ir besotis
Vargingas žmogus girioje ant upės kranto kirto medžius. Bekertant, kirvis nuo koto nusmuko ir įkrito į upę. Žmogui pravirkus, senas elgeta pasakė kirvį sužvejosiąs. Pirmiausiai ištraukė auksinį, o paskui sidabrinį kirvį, bet žmogus pasak... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 165-40 Pasaka AT 700 – Nykštuks
Seni tėvai sakė, kad norėtų bent tokio vaiko, kaip nykštys. Toks jiems ir gimė – mažas, bet sumanus: tėvui pietus upe nuplukdina, įlindęs į arklio ausį, su vežimu nuvažiuoja į girią. Tėvas, nykštuko paragintas, pardavė sūnų dviems p... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 168-41 Pasaka AT 513 B – Lekiąsis laivas
Buvo trys broliai – du protingi, o trečiąjį visi laikė kvailu. Vyresnieji broliai nuėjo į girią lekiančio laivo statyti, bet nepasidalino maistu su elgeta ir darbas nesisekė. Trečiasis brolis elgetai papasakojo, ko į mišką ėjęs ir elgeta ... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 172-42 Pasaka AT 968 – Iš razba[i]ninkų rankų
Žmogus girioje paklydo. Beklaidžiodamas priėjo plėšikų (razbaininkų) namus ir ten rado seną moterį, kuri pasiūlė žmogui išsimiegoti. Ryte senutė liepė bėgti nurodytu taku ir kelis kartus pabėgioti kryžium, o po to bristi į upelį ir kel... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 173-43 Pasaka AT 530 – Dyvų arklys
Vienas žmogus, namie nerimdamas, išėjo į pasaulį. Keliaudamas, girioje priėjo namą, kuriame trys vyrai gyrėsi: vienas sakė parsivedęs arklį, deimantais pabalnotą, kitas – kardą, tris galvas iš karto nukertantį, o trečias – kepurę, kur... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 174-44 Pasaka AT 1+47+2 – Vilka be[i] lapės tavorčysti
Išalkęs vilkas norėjo suėsti lapę. Ta pasakė žinanti, kaip žuvies parūpinti, tik paprašė ir jai kelias žuvis palikti. Lapė apsimetė negyva ir ją į vežimą įsidėjo žuvis vežęs žmogus. Lapė mėtė žuvis iš vežimo, o po to ir pati ... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 175-45 Pasaka AT 160 B* – Zuikelia rašybas
Medinčiai ir strielčiai nori užmušti zuikelį, miežiuose besiganantį. Zuikis, matydamas, kad nepaspruks, sako atiduoti jo kailį odininkui, plaukelius kepurininkui, kojeles bet kam šluostyklei, auseles vaikams, galvelę skalikams, grobus varnai, m... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 176-46 Pasaka AT 221 – Apuokėlia sargybi
Paukštis nykštukėlis dalyvavo lenktynėse, kas aukščiau pakils. Jis aplenkė erelį, todėl visi paukščiai ėmė klausti, kaip taip galėję nutikti? Paukštelis pabūgo ir pasislėpė pelės urvelyje. Paukščiai sargybon pastatė pelėdą, bet š... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 181-50 Sakmė – Tabaka pradžia
Lietuvininkai tabaką vadina velnio želmeniu, nes, Judui pasikorus, jo vidurius velnias pasėjęs ir iš jų išaugęs tabakas.... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 177-47 Pasaka AT 570 – Šimts zuikučių
Karalius sakė dukterį atiduosiąs į pačias tam, kuris atliksiąs tris darbus. Du paprasto žmogaus sūnūs ėjo pas karalių, bet nė vienas mandagiai neatsakė į sutikto seno elgetos klausimus ir grįžo nieko nepešę. Jauniausias sūnus, visų lai... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 179-48 Pasaka AT 1653 A – Būrs ir razba[i]ninkai
Būras su žmona iškeliavo į miestą ir, nesutardami, kaip geriau namus nuo vagių apsaugoti, kartu pasiėmė duris. Jiems bekeliaujant sutemo. Pamatę plėšikų (razbaininkų) pulką ateinant, abu įlipo į medį. Plėšikai po medžiu ėmė dalintis ... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 180-49 Pasaka AT 154 – Lapeli ir uodegėli
Lapė, bėgdama nuo šunų, pasislėpė oloje ir klausinėjo, ką darė jos kūno dalys, kai šunys vijosi. Akys, ausys, nosis, kojos stengėsi, kad lapė pabėgtų, o uodega sako galvojusi, kad tik ne ją, o pačią lapę šunys nutvertų. Lapė, supykus... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 182-51 Sakmė – Vokiečių pradžia
Nojaus laivui ant kalno sustojus ir visiems gyvūnams išėjus, pribėgęs prie Nojaus šuo ir ėmęs ranką laižyti. Nojus pamatė, kad šuo negali išsituštinti, todėl pragręžė prižėlusį pasturgalį. Iš tų skiedrų atsiradę vokiečiai. Liet... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 182-52 Sakmė (AT 200 A,B) – Ką šunys da šiandien ieška
Karalius surašė kur užkasęs visus savo turtus ir raštą pakišo po šuns uodega, idant šis jį slapta nuneštų jo sūnui. Tas raštas iki šiol nėra į reikiamas rankas papuolęs, todėl šunys, tikėdamiesi jį surasti, vienas kitam pauodegius uo... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 183-53 Pasakėčia AT- – Ja[u]nam zuikučiui
Vos dienos sulaukusiam zuikučiui vyresnis zuikis sako, jog tas vienas turįs maitintis, nes abudu ūsus turintys.... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 183-54 Pasakėčia AT- – Varnas ir paraks
Žmonėms išradus paraką, senas varnas dejavo, kad nuo žmogaus metamo akmens ar leidžiamos strėlės būdavę galima apsisaugoti, o nuo parako ir pūčkų sunku pabėgti. Jaunas, bet daug regėjęs varnas pasakė, kad paraką galima užuosti. Nuo tos ... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 184-55 Pasakėčia AT- – Aš vyrs
Žvirbliai giriasi esą vyrai, bet, pamatę katiną, visi sulenda į karklynus.... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 184-56 Pasakėčia AT- – Sens žvirblis mokina ja[u]nąjį
Senas žvirblis mokė sūnų lėkti, jei jį pamatęs žmogus lenkiasi prie žemės, mat tas galįs akmenį paėmęs sviesti. Sūnus klausė, ką daryti, jei žmogus jau turi akmenų kišenėje. Senasis žvirblis pripažino, kad sūnus gudresnis už jį p... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 184-57 Pasaka (AT 1642 A) – Žyda pinigėliai
Žydas, keliu važiuodamas, pasijuto pinigų maišelį pametęs. Grįždamas pamatė valstietį (būrą) lauką ariant ir klausia, ar tas radęs jo pinigus. Žmogus nieko nesakė. Žydas jam davė pinigų, kad tas atsakytų radęs ir nuvedė į teismą. V... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 186-58 Anekdotas apie musmirių privalgiusį žydą – Poniški grybai
Žydas, pasisamdęs žmogų, važiavo į miestą prekių. Sustojus pailsėti, žmogus prisirinko grybų, juos kepė ir valgė. Žydas paprašė ir jam parodyti, kur grybai augantys. Žydui paklausus, kodėl žmogus nerenkąs musmirių, tas atsakęs, jog m... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 186-59 Pasaka AT 1855 – Man nevalna
Šventą dieną žydas ilgai prašė ūkininką kažką jam parduoti. Žmogus sakė, kad šventą dieną negalįs dirbti, bet, įkalbinėjamas, nusileido ir pardavė. Ūkininkas, atsidėkodamas, žydą norėjo pavaišinti lašiniais, bet tas sakė negalin... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 187-60 Pasakojimas – Kur trys, tik trys!
Žydas važiavo naktį per girią ir, privažiavęs tiltą, pamatė du abipus tilto stovinčius stulpus. Tuos stulpus palaikęs jo tykančiais žmonėmis, ant dviejų pagalių uždėjo kepures (mučes) ir, važiuodamas, kalbėjo: „Kur du, tik du! Kur tr... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 187-61 Pasaka AT 1682 – Mažne nupratinau
Vienas žydas giriasi kitam, kad buvo beveik atpratinęs arklį nuo gėrimo bei ėdimo, tik tas nudvėsęs.... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 188-62 Pasakojimas – Žyds neiškenč
Kartą žmogus du žydus nuo žandaro ant aukšto paslėpė. Žydai barzdas pro langelį iškišo ir ėmė klausinėti, ar tas jau išėjęs, ir buvo sugauti.... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 188-63 Pasaka AT 1138 – Ar nematėt šiokį?
Raudoną barzdą turintį žydą vis gaudę žandarai. Žmogus, vardu Šiokis, sutiko padėti; liepė barzdą įkišti į indą su karštu pikiu – taip barzda esą tapsianti juoda ir jo niekas nepažinsiąs. Kai pikis sustingo, žydas nebegalėjo indo n... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 189-64 Pasaka AT 1561 – Žydmerčius
Vaikinas daugiausiai tarnaudavo pas žydus, todėl buvo vadinamas Žydmerčiu. Kartą, derėdamas algą, sutarė turėti laisvadienius per šabą ir dar vieną savaitės dieną. Žydas paprašė dirbti ir tomis dienomis, todėl vaikinas pradėjo anksti gu... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 191-65 Pasakojimas – Žyds be[i] šunes
Žydai, po pasaulį keliaudami, išmokę šunų nebijoti. Vienas prekiaujantis žydas užsuko pas žmogų, turintį nedidelį šunelį, ir pasakė, kad tokio šuns nereikia bijoti. Žmogus atsakė, kad jei šunelį užsiundysiąs, žydas jo neatsiginsiąs... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 192-66 Anekdotas apie žydą, pabijojusį šauti – Kai žydas šovi
Žydas paprašė leisti išbandyti šautuvą, bet pabijojo iššauti – velnias galintis gaiduką nuleisti ir kulka kažin kur galinti nulėkti! ... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 192-67 Anekdotas – Kai žyds stirną šovi
Žydas, pamatęs stirną per kelią einančią, juokais atstatė savo lazdą ir dėjosi šaunąs. Tuo pat metu krūmuose pasislėpęs medžiotojas tą stirną iš tikrųjų nušovė. Žydas, išsigandęs, metė lazdą, sakydamas, kad 20 metų ją nešioj... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 193-68 Pasakojimas – Kur tu žydą priga[u]si
Valstietis vežė žydui kviečių. Bevežant, vežimo ratas pratrynė vieną maišą ir dalis kviečių išbyrėjo. Žmogus perpylė grūdus į siauresnį maišą, tikėdamasis taip žydą apgauti, bet tas, visus maišus išpylęs, sumanė paskutinį, ku... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 194-69 – Pasakojimas Kas katrą prigauna
Lietuvininkai savo ramumu ir tvirtumu žydus įveikiantys. Jei žydas ima savo prekę per daug girti, lietuvininkas sako: „Žyde, nemeluok!“ Lietuvininkai žydus laikantys kvailesniais ir jiems pokštus krečiantys, o žydai laimintys tik prieš brang... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 194-70 Pasakojimas – Ale tai, žydą prigavau!
Mergina, likusi viena namie, žydui kapą plunksnų už dvidešimt smeigtukų pardavė ir manė taip jį apgavusi, tačiau tuo metu plunksnos brangios buvę ir už tokį kiekį dešimt grašių mokėdavę.... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 195-71 Pasaka AT 750 A – Trys velyjimai
Du seni vargingi žmonės, kasdien tik bulves su padažu valgantys, sakė, kad žinotų, kokius norus prašyti išpildyti. Taip jiems bekalbant, atėjo senas elgeta, kuris buvo Dievas. Elgeta pavalgė ir, išeidamas, pasakė, kad žmonėms išsipildysiant... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 196-72 Pasaka AT 1416 – Ansas ir Gryta
Ansas ir Gryta sunkiai dirbo ir barėsi dėl Adomo ir Ievos kadaise iškrėstos kvailystės Edeno sode. Ponas, tai girdėdamas, žmonėms pasiūlė gerą maistą ir gyvenimą be rūpesčių, tik liepė nežiūrėti po vieuą uždengtu indu. Moteris neišk... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 196-73 Pasaka AT 676 – Kalne, atsiverk!
Mergina pamatė plėšikus prie kalvos einant ir tariant: „Kalne, atsiverk!“ Po kurio laiko plėšikai išėję. Dar kelis kartus atėjusi jų stebėti, išgirdo ir kalno vardą, kurį reikia ištarti, kad kalnas atsivertų. Įlindusi į plėšikų bu... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 197-74 Pasaka AT 510B – Priešaky šviesu, užpakaly tamsu
Mirė gražuolė karalienė ir karalius, kitos tokios nerasdamas, sumanė vesti dukterį. Žindyvė karalaitei patarė tėvo prašyti kailinių iš visų žemės gyvūnų – karalius tokius padovanojo. Tada karalaitė pabėgo ir pasisamdė dirbti tarnait... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 199-75 Sakmė – Paukštis skalas
Paukštis skalas, nešdamas jaunikliams maistą, į aukštame ąžuole įsirengtą lizdą atnešė karaliaus sūnų. Paukščiai karalaičio nenužudė ir jis tame lizde augo. Neužilgo skalas į lizdą parnešė ir gražią karalaitę. Kartą pro tą ą... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 200-76 Pasaka AT 707 – A[u]sakplaukis ir A[u]ksažvaigždi
Karalaitis pamilo ir vedė auksaplaukę merginą. Kai jaunajai karalienei gimė sūnus, piktoji anyta kūdikį įdėjo į skrynelę ir paleido į upę, o į lopšį įkėlė suvystytą katiną. Taip nutiko ir po metų, karalienei pagimdžius dukrą. Vaiku... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 205-77 Pasaka AT (671) – Visžinąsis karalius
Iš rūmų mažai teišeinantį karalių apgaudinėjo tarnai ir patarėjai, kurie jau buvo pavogę beveik visą karaliaus turtą. Kai karalius suprato esąs apgaudinėjamas, išėjo į girią dūsaudamas ir trokšdamas tapti visažiniu. Į moterį pasiver... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 207-78 Pasaka AT 1620 – Puikia[u]sias rūbs
Vienam karaliui norėjosi vis puikesnių drabužių iš vis plonesnių audinių. Atsirado siuvėjas, kuris pasakė galįs pasiūti rūbus iš taip smulkiai austo audinio, kad jį tik geromis ir šviesiomis akimis galima įžiūrėti. Kai siuvėjas dėjosi... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 208-79 Pasaka AT 704 – Opi princesi
Turtingas karalius sūnui ieškojo ypatingos – išlepintos ir jautrios – žmonos, kuri, ant 30 čiužinių miegodama, žirnį pajustų. Daug merginų bandė tokioje lovoje miegoti ir tik trisdešimtoji pasakė, jog kažkas šoną per naktį spaudęs ... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 209-80 Pasaka AT 1060+1062+1115 – Sirat-ėl-yt-ėlis be[i] milžin-uk-ėlis
Neturtingas našlaitis, sūrio galą ir varškės pasiėmęs, iškeliavo pastogės ieškoti. Pakeliui rado nuvargusį paukštelį ir įsidėjo į delmoną. Ant kalno sutiko milžiną. Tas taikėsi našlaitį užmušti, todėl vaikinas davė jam lazda per ... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 210-81 Sakmė – Grįžtąs šilings
Varguolis, svetimo žmogaus paklaustas, ko trokštąs, atsakė, kad norėtų smuklėje vyno ar alaus atsigerti, bet neturi už ką. Tada nepažįstamasis davė šilingą, tik liepė jo nekeisti. Nuėjęs į smuklę, vargingas žmogus pinigą išleido, o g... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 211-82 Pasaka AT 952 – Razbajiškoji gaspada
Vienoje karčemoje vis dingdavę žmonės. Kartą ponas su tarnu paklydo girioje ir, sutemus, privažiavo karčemą. Tarnas nenorėjo pasilikti, bet ponas įėjo, skaniai pavakarieniavo ir nutarė pasilikti nakvoti. Tarnas išgirdo, kad juos abu žada nu... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 212-83 Padavimas KbLPK 162 + (107) – Pagrimzdusi pilis
Galobrastos kaimo pavadinimas kilęs nuo per kaimą tekančioje upėje vasaromis atsirandančių brastų. Viename kaimo gale stovėjęs didelis dvaras, kuris vėliau sugriuvęs, o pilis nugrimzdusi dėl nuodėmių. Netoli kaimo buvęs mažasis alkas, o pa... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 214-84 Pasaka AT (671) – Du karaliaus vaikai
Turtingoje karalystėje gyveno nepaprasto grožio karalaitis, o tolimoje Kinijoje – nepaprasto grožio karalaitė. Jie vienas kitą susapnavo ir pamilo – į kitus jaunuolius nežiūrėjo ir vis laukė, kad susitiktų. Belaukdami abu pasiligojo. Kartą... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 216-85 Sakmė – Angies dovana
Žmogus iš ugnies išgelbėjo angį, kuri sakė jį apdovanosianti. Angis žmogui įkando. Tas supyko, bet angis paaiškino, jog dėl jos įkandimo žmogaus neveiksiantys jokie nuodai.... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 217-86 Sakmė (AT 672 A) – Angių karalius
Per girią jojantis žmogus pamatė angį su brangakmenių karūna ant galvos – angių karalių – ir pradėjo mušti. Tas sucypė ir angys iš visų pusių atsiskubino jo gelbėti. Žmogus išsigando ir ėmė joti tolyn, o angys vijosi. Žmogus joms v... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 218-87 Sakmė AT (672 A) – Angių karalius
Žmogus ėjo į girią grėblakočių ir pamatė angių kūlį, iš kurio galvą vis iškišdavo balta angis su brangakmenių vainiku – angių karalius. Žmogus pabandė vainiką nuplėšti, bet tada visos angys subruzdo. Vyras ėmė bėgti. Laimė, kad... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 218-88 Anekdotas – Nei vogai, nei plėškes
Mokytojas pakvietė tingų mokinį skaityti. Tas nemokėjo, todėl kitas mokinys jam turėjo padėti. Vienas šnibžda „nei vagys“, o kitas skaito „nei vogai“, vienas šnibžda „nei plėšikai“, o kitas skaito: „Nei plėškes... negaus Diev... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 219-89 Anekdotas AT 1833E – Iškada žmogeliaus
Dvi merginos ėjo į bažnyčią. Viena klausė, kokią giesmę šiandien bažnyčioj giedos? Kita atsakė, jog apie Kristaus mirimą. Tada pirmoji klausė, ar Kristus jau miręs, nes neseniai girdėjusi, kad dar gyvas? Antroji patvirtino, kad tikrai mir... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 219-90 Žaidimas – Ražemuka ga[u]dyms
Atšilus arba rugius nukirtus, kas nors iš jaunuolių užsimano „ražemuką gaudyti“ ir klausinėja, ar kiti apie jį žinantys? Nieko nežinantiems paaiškinama, jog ražemukas gyvenantis ant aukšto; jį reikią pagauti, į maišą įkišti ir miš... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 219-91 Pasakojimas – Lietuvininks mokina vokietį vokiškai išmanyt
Žmogų pakvietė į teismą, kurio teisėjas buvo iš toli ir kalbėjo vos suprantama vokiečių kalba. Teisėjas kaltinamojo, taip pat vokiečio, paklausė, ar tas nupjovęs arkliui uodegą – „Rossschweif”, bet kaltinamasis gynėsi to nedaręs. Ki... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 220-92 Padavimas – Kuršių vardas
Kuršių kalba skambanti keistai. Tarpusavyje kalbėdami kuršiai sako „kurs“, vietoje „kus“, todėl juos kuršiais vadina, o estai, vietoje „valgyti“ sakantys „ėsti“, todėl taip ir vadinami. Kartą svetur nuklydęs žmogus, lįsdamas p... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 221-93 Pasaka AT 1227 – Gudai be[i] kėžas
Lietuvininkai turintys priežodį „Devyni gudai vieną avį neša“. Kartą gudai ėjo keliu ir tarp savęs kalbėjo, ką darytų, jei sūrį (kėžą) rastų? Visi sakė, kad atsikąstų ir duotų kitam, o paskutinis pasakė, jog atsikąstų ir į ki... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 221-94 Pasaka AT 1525D – Ja[u]čia pavogims
Žmogui pasakė daug sumokėsią, jei tas pavogsiąs kelių vyrų saugomą jautį. Gudragalvis (adinčius) nusipirko porą naujų batų ir vieną jų priteršęs prie kelio pastatė, o antrąjį padėjo toliau. Vyrai apžiūrėjo priterštą batą ir steb... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 222-95 Pasaka AT 221 – Paukščių karalius
Paukščiai nutarė išsirinkti karalių. Gandrui pasiūlius, surengė lenktynes. Aukščiausiai pakilo gandras ir erelis. Galiausiai ore liko vienas erelis, kuris ėmė džiūgauti aukščiausiai pakilęs. Tada pasirodė paukštelis nykštukas, kuris buv... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 1 223-96 Pasaka AT 2033 – Dangus griūva
Katinui ant uodegos užkrito kopūsto lapas ir tas ėmė bėgti, nes dangus griūva. Sutiko šunį, gaidį, arklį ir pasakė, kodėl bėga. Šie pradėjo bėgti kartu. Meška paklausė, kokio dydžio gabalėlis ant uodegos užkritęs? Katinas atsakė, jo... Teksto 1993 m. redakcija

BsTB 12 386-IV Tikėjimas – Druskos čėdyjims
Kiek druskos kruopelių žmogus per savo gyvenimą ant žemės išbarstė, tiek valandų (adynų) turės prie dangaus vartų laukti, kol bus įleistas. Taip sakydami, tėvai vaikus mokydavo taupyti (čėdyti).... Teksto 2004 m. redakcija


Atgal