NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=547&FId=1206
PAVADINIMAS: 1998-1999 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
1998 m. aptikta nauja Kernavės miesto viršutinė dalis 140 m į R nuo „Mindaugo sosto“ piliakalnio ir apie 200 m į šiaurę nuo „Lizdeikos kalno“.
1998-1999 m. ištirtas 223 kv. m plotas. Kultūrinis sluoksnis yra po 1,5-2 m sąnašiniu sluoksniu, kuriame gausu radinių: cilindrinių spynų dalys, pentinas, adatos, žiedai ir jų fragmentai, žalvariniai žvangučiai, akmeninis galąstuvas, geležinės ir sidabrinės sagos, stiklinių bei žalvarinių apyrankių fragmentai, žalvario žaliava.
Tyrimų metu ištirtas viduramžių sodybos kiemas, užimantis siaurą plotą prie tais laikais buvusio upelio. Ištirta 54 kv. m ploto kiemo dalis. Kiemas buvo apjuostas kuoliukų, įkaltų į žemę nusmailintais galais, tvora, kuri buvo daug kartų taisyta, atstatinėta išgriuvusiose vietose, bet kiemo ribos liko beveik nepakitusios. Kiemo pietinė tvora ribojasi su upelio vaga, nusileidžiančia Mindaugo sosto piliakalnio link.
Kultūriniame sluoksnyje gausu gyvulių ir paukščių kaulų, žuvų ašakų bei žvynų. Didesnę kaulų dalį (93,3%) sudarė naminių gyvulių kaulai. Iš laukinių žvėrių gausiau aptikta tauro, elnių, šernų, briedžių kaulų.
Aptikta nemažai žiestosios keramikos šukių. Puodynių kakleliai ryškiai ar nežymiai atlenkti arba tiesūs. Keletas puodų dugnų turi įspaustus meistrų ženklus, tačiau daugiausia likusios žymės nuo lentelės, ant kurios buvo žiedžiama. Puodų peteliai ornamentuoti bangelėmis, horizontaliomis linijomis, įkartėlėmis, duobutėmis.
1998 m. tyrinėjimų metu buvo rasti 58, o 1999 m. – 499 radiniai. Didelę dalį sudaro metaliniai dirbiniai: vinys, geležiniai peiliai, pjautuvo fragmentai, skustuvas, ylos, adatos, cilindrinės spynos ir jų fragmentai, žvejybiniai kabliukai, diržo sagtys, daug geležinių dirbinių fragmentų. Rasta nemažai žalvarinių apyrankių fragmentų, apkalėlių, žiedų, žvangučių, segių, žalvario, alavo bei sidabro sagų, žalvario kryželis, 12 stiklinių apyrankių fragmentų, arbaleto ir lanko strėlių antgalių, grandininių šarvų fragmentų, 5 smulkūs sukapoti lietuviškų pusapvalės lazdelės pavidalo sidabrinių piniginių lydinių fragmentai. Prie pat įžemio rasta keturgubai sulankstyta dviašmenio kalavijo geležtės dalis (36 cm ilgio ir 3,5 cm pločio). Šalia Z tipo kalavijo rankenos rasta dalis su ornamentuota sidabru buožele be skersinio. Turbūt, kalavijo dalys į sodybos teritoriją pateko iš suardyto degintinio kapo, buvusio kitoje vietoje.
Kaulinių dirbinių nedaug: kelios įrankių rankenėlės, adiklis, keli dirbinių fragmentai.
Drėgname tirtojo ploto sluoksnyje gerai išliko organinių medžiagų dirbiniai ir jų fragmentai. Rasta batų pora, pavienių batų. Apavas – žemu aulu, uždaras. Bato viršus, manoma, buvo išsiuvinėtas, dabar likę tik skylučių ornamentai. Padai – ploni, nusidėvėję.
Rasta mažų audinio gabalėlių, virvelės fragmentų. Visa tekstilė apanglėjusi, kadangi aptikta 3-4 cm sudegusių šiaudų sluoksnyje. Šiuose degėsiuose išliko grūdų.
Kieme surasta tošies dirbinių fragmentų su skylutėmis ir siuvimo žymėmis, nemažas žemas indas liepos žievės dugnu bei šonais, medinis kaušas su figūriškai išpjaustinėta rankena, tekintų medinių lėkščių fragmentų, medinių indų dugnų bei dangtelių ir keletas nežinomos paskirties medinių dirbinių fragmentų.
Visame sluoksnyje gausu kelių rūšių vabalų, musių lervų išnarų, lazdyno riešutų kevalų, eglių ir pušų kankorėžių. Tirtuose plotuose mėtėsi šluotos, apdegusios balanos. 1998 m. rastos žmogaus išmatos buvo atiduotos parazitologiniams tyrimams. Nustatyta, kad žmogus buvo užsikrėtęs žarnyno parazitu; išmatose rasta kaspinuočio lervų.
VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Kalavijo dalys iš Kernavės „Viršutinio miesto”
FIKSUOTOJAS: Dalia Vaičiūnienė
FIKSAVIMO METAI: 1998-1999
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė (Širvintų raj.)
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 131-134
©: Sukūrimas Dalia Vaičiūnienė
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas