Archeologijo objektas "Kernavės bažnyčių vieta" >> "1990 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=543&FId=1663

PAVADINIMAS: 1990 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1990 m. ištirtas 288 kv. m plotas. Visiškai atidengti 1739 m. statytos Kernavės bažnyčios pamatai. Bažnyčia stačiakampė, 22x11 m dydžio, ilgoji kraštinė orientuota R-V kryptimi. Bažnyčios presbiterija R dalyje užsibaigia daugiakampe apside. PR bažnyčios dalyje buvo 5x5 m dydžio zakristija. Dvi poros ant lauko akmenų pjedestalų stovinčių stulpų laikė stogą. Prie įėjimo, V pusėje, buvo apie 4 m pločio prieangis. Bažnyčios pamatų viršutinė dalis nuardyta. Išlikusi pamatų žemutinė dalis – tai kalkių skiediniu sujungti įvairaus dydžio akmenys ir plytos.
Apie 0,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus, centrinėje perkasos dalyje, atidengti nedidelio (4x4 m) statinio pamatai. Jie buvo iš viena eile, be jokios jungiamosios medžiagos sukrautų iki 0,8-0,9 m skersmens lauko akmenų. Š pamatų dalis nuardyta 18 a. pirmoje pusėje, statant bažnyčią. Šioje vietoje greičiausiai stovėjo maža koplytėlė arba varpinė, pastatyta 16 a., kai čia jau buvo kapinės (statinio R pamatai kloti ant žemutinio – 15 a. laidojimo horizonto). Statinys sudegė 17 a. pirmoje pusėje. Apardytame kultūriniame sluoksnyje su degėsiais rasta išsilydžiusių langų stiklų šukių bei keliasdešimt plokštinių čerpių bei jų fragmentų. Tarp nuardytų pamatų ir statinio viduje aptikti vėlyviausi 17 a. kapai.
Šalia bažnyčios pamatų ir jos viduje rasta 115 nevienodai išlikusių kapų. Mirusieji laidoti aukštielninki, galvomis į V, lentiniuose karstuose, sutvirtintuose geležinėmis vinimis ir apkaustais. Aptiktas vienas galva į R palaidotas 35-40 m. amžiaus kunigas (kapas 90), ant kurio kaulų rastos bažnytinio rūbo – arnoto sunykę skiautės. Mirusiųjų rankos sudėtos įvairiai. Dauguma mirusiųjų laidoti be jokių įkapių.
Mirusieji laidoti labai tankiai. Galima išskirti tris laidojimo horizontus. Žemiausiame horizonte aptikti ankstyviausi – 15 a. kapai. Viduriniajame ir viršutiniajame horizonte mirusieji laidoti 16-17 a. Nemaža dalis kapų apardyta vėlesnių laidojimų metu.
Tyrinėjant perkastos žemės sluoksniuose aptikta įvairių radinių. Rasta 57 monetos, datuojamos 14-17 a., keliasdešimt kitų dirbinių (tarp jų daugiausia papuošalų), apie 200 15-19 a. žiestos keramikos fragmentų, apie 100 stiklinių plonasienių indų šukių bei apie 300 įvairaus dydžio sunykusių ir geriau išlikusių geležinių vinių.
Tyrinėjimų metu rasta daug pavienių žmonių kaulų iš 70 suardytų kapų. Kapai daugiausia nukentėjo 18 a. pirmoje pusėje, kasant bažnyčios pamatus.
Pažymėtina, kad, vykstant tyrinėjimams, keliolika metrų į R buvo perkeltas perkasos R dalyje stovėjęs cementinis paminklas, žymėjęs 18 a. pirmoje pusėje statytos bažnyčios vietą. Po paminklo padu aptiktas čia 1935 m. paminklo statymo metu padėtas butelis. Jame rastas sunykęs kunigo A. Baužio rašytas testamentas, 100 litų vekselis, 6 lietuviški pašto ženklai ir metalinis religinis ženklelis.
Tyrinėjimų metu beveik nerasta 14 a. ir ankstesnių laikotarpių kultūrinio sluoksnio, kapų arba pavienių radinių. Kape 113 aptiktas sidabrinis vėrinys priklauso 12-13 a. Matyti, vėrinys iki patenkant jam į kapą naudotas apie 200 metų kaip šeimyninė relikvija. Taigi ikikrikščioniškos Kernavės laikais ši vieta dar nebuvo apgyvendinta ar skirta žmonėms laidoti.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Vėrinys iš Kernavės bažnyčios kapinyno (Širvintų r.) kapo 113

FIKSUOTOJAS: Adolfas Jankauskas

FIKSAVIMO METAI: 1990

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė (Širvintų raj.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 24-28

©: Sukūrimas Adolfas Jankauskas

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Atgal