NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=542&FId=1407
PAVADINIMAS: XIII–XIV amžių Kernavės kauliniai-raginiai dirbiniai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Apkalai. Dauguma jų pagaminti iš elnio arba briedžio ragų. Apkalus galima suskirstyti į apkalus lygiais ir dantytais pakraštėliais. Nors medžiagos daug, nustatyti apkalų paskirtį sunku, nes daugumą dirbinių sudaro fragmentai, be to nėra rasta nei vieno daikto prie kurio tokie apkalai būtų pritvirtinti ir trūksta analogijų.
Dauguma apkalų pritvirtinti raginėmis vinutėmis. Vinutė – smulkus daiktas, todėl kauladirbys patogumo dėlei išdroždavo „dvigubą vinutę“, kurią perpjovęs išilgai gaudavo du ruošinius. Kai kurių vinučių galvutės buvo poliruotos arba turėjo ornamentavimo žymes. Vinutėmis pritvirtinti arba priklijuoti kauliniai-raginiai apkalai puošė oda aptrauktus medinius balnus, iš medžio ir tošies pagamintas strėlines arba lanko dėklus.
Darbo įrankiai ir namų apyvokos daiktai. Adatos nedidelės, 50–70 mm ilgio, 2–7 mm skersmens, su apvaliomis ir stačiakampio formos auselėmis, daugiausiai pagamintos iš rago.
Adikliai – 110–120 mm ilgio ir dažniausiai 10–14 mm pločio plokščiais galais. Kernavės adikliais, beje, kaip ir rasti kitur, buvo gaminami tik iš kaulo žaliavos, maksimaliai panaudojant natūralią kaulo formą. Dažniausiai apdorodavo paukščio sparno kaulą. Manoma, kad adikliai buvo naudojami mezgimui, tinklų nėrimui, virvių sukimui.
Pajautos slėnyje rasta 90 mm ilgio ir iki 20 mm pločio yla padaryta iš stambios kaulo skeltės. Galimas daiktas, Kernavėje ją naudojo viduramžiais, nes rasta 14 a. sluoksnyje, nors šiaip kaulinės arba raginės ylos labiausiai buvo paplitusios ankstyvuosiuose piliakalniuose ir pradėjo sparčiai nykti plintant geležiniams įrankiams.
Verpstukai – plokščio cilindro formos, iki 35 mm skersmens, 8–10 mm storio, su 8–9 mm skersmens skylute centre. Du verpstukai ornamentuoti viengubų ir dvigubų akučių ornamentu.
Retų radinių grupei galima priskirti specialų įrankį puodams ornamentuoti. Tai 75,5 mm ilgio, 12 mm pločio, 7 mm storio raginis dirbinys tridante darbine dalimi. Ant žiedžiamojo rato sukant ką tik nužiestą puodą, minėtu įrankiu puodo išorėje buvo įrėžiamas trijų horizontalių linijų arba trigubos bangelės ornamentas. Analogiškas dirbinys yra žinomas iš Lenkijos Pamario, kur buvo rastas vieno iš ankstyvųjų miestų 9–10 a. kultūriniame sluoksnyje.
Itin reti yra kauladirbio sodyboje rasti 3 spaudai beržo tošiai ornamentuoti. Vienas jų pagamintas iš 187 mm ilgio, 30 mm skersmens elnio rago atšakos. Spaudo darbinėje dalyje įrėžtos dvi dvigubos akutės. Kitas yra 26,5x26,5 mm dydžio, 8 mm storio raginės plokštelės darbinėje dalyje įrėžtas augalinis ornamentas. Trečias – tai 35 mm skersmens, 3,5 mm storio apvali raginė plokštelė. Jos paviršiuje įrėžtos ratu einančios dvigubos akutės. Pastarieji du spaudai, be abejonės, turėjo priklijuotas medines arba ragines rankenėles. Pagal sodyboje rastus ornamentuotos tošies gabaliukus nustatyta, kad amatininkas naudojo dar mažiausiai 7 ornamentų variantus. Yra žinoma, kad panašiais spaudais buvo ornamentuojama oda.
Iš kaulo arba rago pagamintos rankenos yra dažnas 9–14 a. radinys. Kernavėje rastos 3 raginės rankenos yra apie 110 mm ilgio, jų skersmuo 18-20 mm. Viena jų ornamentuota.
Įtveriamų rankenų movelės yra pagamintos iš elnio arba briedžio rago šakų bei ornamentuotos akučių, taškelių, horizontalių ir susikertančių linijų ornamentu. Manoma, kad jos galėjo būti naudojamos kaip rankenos puošybinis elementas arba movelės galėjo saugoti rankeną nuo skilimo.
Dar viena įtveriamos rankenos detalė yra diskelis. Kernavėje rasta 3,5 mm storio ir su 3 mm skersmens skylute apskritimo formos raginė plokštelė, kurios viena pusė turi klijavimą žymintį subraižymą. Tokie diskeliai saugojo rankenas nuo skilimo.
Pajautos slėnyje gyvenusio amatininko sodyboje rastas 82 mm ilgio, 9 mm pločio, 4,5 mm storio raginis strypelis smailėjančiais galais ir stačiakampio formos skylute viduryje galėjo būti naudojamas kaip įrankis tinklams nerti. Tinklams nerti arba taisyti, matyt, buvo naudojama ir 71 mm ilgio, 1,5 mm pločio, 5 mm storio kaulinė „šakutė“.
Kiti įvairūs dirbiniai. Daug spėliojimų sukelia Kernavėje rasti 9 kiaulės pėdos kauliukai su viena arba dviem skylutėmis viduryje. Jie dažnai vadinami bruzgilais – primityviais muzikos instrumentais. Taip pat yra manoma, kad tai sagos, ritės siūlams ar balastas nedideliems tinklams. Galimas daiktas, tai kailinių sagos arba žaidimo kauliukai. Pėdos kauliukai su skylutėmis savo metu buvo paplitę visoje Europoje.
FIKSUOTOJAS: Romas Jarockis
FIKSAVIMO METAI: 1992-1996
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Sukūrimas Romas Jarockis