NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=539&FId=1191
PAVADINIMAS: 1983 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
1983 m. pilkapyne ištirti 3 pilkapiai. Tyrinėtas pilkapis 3(19) buvo pilkapyno P dalyje, šešių pilkapių grupelės pakraštyje. Sampilas nedidelis, labai suplokštėjęs, apaugęs pušimis, jo Š dalyje pastebimas griovelis. Sampilo skersmuo 7–7,5 m, aukštis apie 60 cm, supiltas iš gelsvo smėlio. Po sampilu, buvusiame žemės paviršiuje, išryškėjo tamsesnės žemės sluoksnelis su smulkiais degėsiais. Pilkapio Š dalyje, senajame žemės paviršiuje, pastebėtas perkasimas. Jokių kapo pėdsakų neaptikta, tik sampilo ir buvusiame žemės paviršiuje rasti su smulkūs sudegę kauliukai.
Pilkapis 4(5) buvo arčiau pilkapyno centro, apie 20 m į Š nuo pilkapio 3. Jis išlikęs geriau, jo sampilas taisyklingos formos, 6 m skersmens, 80 cm aukščio, apaugęs pušimis. Pilkapis supiltas iš gelsvo smėlio su žvyru ir smulkiais akmenukais. Visą sampilą supo 30–50 cm pločio, 30 cm gylio griovelis, kuriame ŠV dalyje palikti 0,5 ir 2,2 m pločio praėjimai. Pilkapio V papėdėje, griovelyje, aptikta 60x80 cm dydžio, 30 cm gylio laužavietė, išliko pušies rąstelių, gulėjusių Š–P kryptimi. Pačiame pilkapio centre, 65 cm gylyje, rastas neperdegęs sunykęs geležinis pjautuvas. Jis gulėjo smėlyje, sampile, apie 5 cm virš buvusio žemės paviršiaus. Pjautuvas buvo padėtas ant šono, taip, kad jo įkopė nukreipta į V, o viršūnė į P. Pjautuvo ilgis nuo viršaus iki įkotės galo 32 cm. Įkotė siaura, prie jos išliko medinio koto žymių. Šalia pjautuvo viršūnės gulėjo 2 nedideli akmenys. Jokių degėsių arba sudegusių kauliukų prie pjautuvo nebuvo. Analogiškas buvo Kernavės pilkapis 2. Žinomas toks pjautuvo „kapas“ iš Aukštųjų Rusokų (Vilniaus r.) bei kitų Rytų Lietuvos pilkapynų.
Pilkapis 5(23) buvo pačiame pilkapyno ŠV pakraštyje, apie 25 m nuo artimiausio pilkapio. Jo sampilas suplokštėjęs, 8–9 m skersmens ir 60 cm aukščio, iš P ir ŠV apsuptas užslinkusiu grioveliu. Sampilas supiltas iš gelsvo smėlio su žvyru. Po sampilu ir tamsesnės spalvos žemės sluoksniu (buvusiu senuoju paviršiumi), pilkapio centre, išryškėjo pailgos 2,2x1,2 m dydžio netaisyklingos kapo duobės kontūrai. Duobė buvo orientuota ŠV kryptimi. 1,14-1,2 m gylyje rasti žirgo griaučiai. 10-13 m. kumelės (nustatė V. P. Danilčenko) griaučiai gulėjo kniūbsti, kojos pariestos, kaklas ir stuburas išlenktas, o kiek aukščiau pakelta galva gulėjo ant šono prie pat kapo duobės pakraščio. Nenormali griaučių padėtis ir kaukolės viršugalvyje esanti skylė bei 2 akmenys prie pat griaučių rodo, kad greičiausiai žirgas buvo įstumtas į duobę gyvas, o vėliau užmėtytas akmenimis. Visos įkapės, susijusios su žirgo apranga geležinės, labai sunykusios. Tarp nasrų buvo įspausti dvinariai žąslai su apskritomis grandimis galuose. Kairėje griaučių pusėje, tarp šonkaulių, aptikta 5 cm pločio keturkampė balno paspręstės sagtis. Kaukolės viršugalvyje gulėjo geležinė keturių apvijų karčių įvija – žiedas. Šalia griaučių dešinėje pusėje, kapo duobės dugne pastebėta nedidelė degėsių dėmė.
FIKSUOTOJAS: Aleksiejus Luchtanas
FIKSAVIMO METAI: 1983
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Sukūrimas Aleksiejus Luchtanas
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas