Archeologijo objektas "Kernavės piliakalnis II, vadinamas Mindaugo Sostu" >> "1980-1981 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=538&FId=1180

PAVADINIMAS: 1980-1981 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1980–1981 m. toliau buvo tyrinėjamas piliakalnis, vadinamas Mindaugo Sostu, kuriam dėl nuolatinių R šlaito ir pylimo griūčių grėsė visiškas sunykimas.
1980 m. tirtas aikštelės vidurys (215 kv. m plotas). 1981 m. ištirtas dar 106 kv. m plotas. Taigi, ištirta bemaž visa aikštelės Š dalis. Aikštelės vidurys buvo suardytas 19 a. kasinėjimų – rastos didžiulės duobės. Aikštelės V pakraštyje nebuvo didesnių perkasimų, todėl čia gauti bene patys įdomiausi ir svarbiausi tyrinėjimų rezultatai.
1980 m. aikštelės viduryje rasti du kultūriniai sluoksniai. Viršutinio būta beveik suardyto. Žemesnysis 20–30 cm storio kultūrinis sluoksnis buvo aptiktas 0,95–1,05 m gylyje, po supiltu molio ir smėlio sluoksniu. Jame aptiktos sudegusių medinių pastatų liekanos (suanglėję rąstai, perdegęs molis, ištisi degėsių plotai), ūkinės duobės, gausi žiesta keramika, gyvulių kaulai ir datavimui svarbūs radiniai – žalvarinė miniatiūrinė pasaginė segė pastorintais galais, apskrita plokštelinė lieta segelė, geležinis įtveriamasis strėlės antgalis plokščia rombine plunksna ir kiti. Iš retesnių keraminių dirbinių minėtinas molinis kiaušinio formos dirbinys (6,3 cm ilgio) ir moliniai verpstukai.
Po gaisro supiltas 20–30 cm storio smėlio sluoksnis ir 50–80 cm storio molio sluoksnis. Išlygintoje aikštelėje buvo pastatyta nauja pilis, kurios liekanos priklauso viršutiniam kultūriniam sluoksniui. Jis aikštelės viduryje buvo beveik visai sunaikintas.
1981 m. aptikti trys kultūriniai sluoksniai. Aikštelės V pakraštyje aptiktos paties žemutinio kultūrinio sluoksnio liekanos su lipdyta keramika grublėtu paviršiumi.
Šis kultūrinis sluoksnis susidaręs 1 t-mečio pirmojoje pusėje – viduryje, aptiktas 1,1–1,9 m gylyje. Tuo metu piliakalnio aikštelė buvusi nelygi, ji laipsniškai žemėjo P kryptimi ir gana staigiai R ir V šlaitų kryptimi. Iki 60 cm storio kultūrinį, ėjusį pačiu aikštelės pakraščiu, sudarė juoda, riebi žemė, kurioje buvo randama grublėtosios keramikos šukių. Ištirtų plotų dugne, jau nejudintame, natūraliame molyje atidengtos stulpaviečių eilės, iš kurių matėsi, kad pastatai buvo stulpinės konstrukcijos, 3,5x3,5 m dydžio. Kampinių stulpų skersmuo – 20–25 cm, sienoms kalti 8–10 cm skersmens stulpeliai 38 cm nuotoliu vienas nuo kito. Tarpai tarp jų turėjo būti perpinti ir apdrėbti moliu. Aptiktas ir vienas 40x55 cm dydžio židinys, kuriame stovėjo beveik cilindro formos puodas grublėtu paviršiumi.
Žemutinį kultūrinį sluoksnį dengė antras horizontas, priklausęs jau 2 t-mečio pradžiai. 1981 m. aptiktos sudegusio pastato liekanos. Tarp jų išliko pastato kampas, išilginės sienos rąstai, krosnies pado liekanos, daug griuvenų, molio tinko gabalai – kai kurie profiliuoti, gražiai nulygintu paviršiumi. Kita šio sudegusio pastato dalis buvo suardyta 19 a. Be to, šiam sluoksniui priklausė gynybinė siena, kurios liekanas sudarė kelių sluoksnių stambių akmenų grindinys, ėjęs pačiu aikštelės pakraščiu. Išlikusios stulpų vietos rodė, kad siena buvo iš vertikaliai sukaltų stambių rąstų ir sukrautų akmenų. Tarp pastato griuvenų ir šalia buvo rasta žiestos banguotų ir tiesių horizontalių linijų raštu puoštos keramikos, geležinis apskritas apkaustas, strėlių antgalių fragmentų, peiliukų, gyvulių kaulų ir kt. Tam sluoksniui priklausė gana didelės ūkinės duobės, buvusios į P nuo minėto pastato. Kai kuriose jų aptikta daug gyvulių kaulų.
Po šio gaisro piliakalnyje atlikti dideli rekonstrukciniai darbai: sudegusios pilies liekanos užpiltos iki 1 m storio smėlio ir molio sluoksniu, kuris buvo storesnis aikštelės P dalyje. Taigi, piliakalnio aikštelė buvo išlyginta ir gerokai padidinta. Šitaip rekonstruotame piliakalnyje buvo pastatyta nauja kitos struktūros pilis. Aikštelės pakraščiais ėjo 3,4 m pločio ilgi pastatai. Statybai naudoti tašyti keturkampiai 11x21, 11x26, 11x25 cm storio rąstai ir akmenys. Kaip matyti iš stulpaviečių, 2 rąstai buvo įkalti 1,4 m nuotoliu vienas nuo kito, sekantis rąstas - už 2,5 m, ir vėl 1,4 m tarpas. Tarpai tarp stulpų užpildyti horizontaliais rąstais ir akmenimis. Pastatų būta su medinėmis grindimis, Kai kurios lentos ar tąšai suanglėję, kiti apdegę. Vienoje vietoje (tarsi mediniame inde) rasta suanglėjusių grūdų. Matyt, pastatuose laikytos maisto atsargos, juose slėpėsi apylinkės gyventojai ir pilies gynėjai. Tačiau drauge šie pastatai atliko ir gynybinių sienų funkcijas. Šio sluoksnio radiniai mažai tesiskyrė nuo žemesnio (viduriniojo) sluoksnio radinių. Juos papildė arbaletinis strėlės antgalis, skustuvas.
Šiuos du viršutinius sluoksnius jau ankstesniais tyrinėjimų metais bandyta sinchronizuoti su 1365 ir 1390 m. kryžiuočių antpuoliais. 1981 m. tyrimai tokios galimybės nepaneigė. Sprendžiant iš radinių, šie sluoksniai neabejotinai susidarė 13–14 a.
Apskritai, tyrinėjimai leidžia spėti, kad „Mindaugo sostu“ vadinamas Kernavės piliakalnis paskutiniuoju savo egzistencijos laikotarpiu buvo grynai gynybinio pobūdžio ir naudotas kaip slėptuvė. Matyt, tuo metu buvo supiltas ir pylimas, esantis aikštelės Š dalyje, kuriame nepastebėta jokių sudėtingesnių konstrukcijų.

FIKSUOTOJAS: Regina Volkaitė-Kulikauskienė

FIKSAVIMO METAI: 1982

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė (Širvintų r.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspecicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 28–31

©: Sukūrimas Regina Volkaitė-Kulikauskienė

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Atgal