NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=538&FId=1179
PAVADINIMAS: 1979 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
1979 m. buvo tyrinėjamas Mindaugo Sostu vadinamas piliakalnis, nes nuslinko piliakalnio P šlaitas ir pylimo galas. Nuošliauža atidengė 50 m ilgio ir 4–5 m aukščio viršutinę šlaito dalį.
Mindaugo Sosto piliakalnyje buvo išvalytas nušliaužęs šlaitas ir pylimo galas, užfiksuoti atsidengę sluoksniai, padaryti pjūviai. Tyrinėta aikštelės R dalyje, arčiau išvirtusio šlaito. Ištirtos trys bendro 109 kv. m ploto perkasos. Tyrinėjimai parodė, kad kultūrinis sluoksnis aikštelėje nevienodo storio. Arčiau šlaito jis yra 2–2,5 m, arčiau aikštelės vidurio – 1–1,1 m storio. Nustatyti trys sluoksniai, kurie parodo pagrindinius jo pertvarkymo laikotarpius.
Piliakalnyje gyventa jau 4–5 a. Tam laikotarpiui priklauso lipdyta grublėtoji keramika. Šis sluoksnis suardytas pertvarkant piliakalnį 9–12 a. Pastarajam laikotarpiui priklauso lipdyta ir žiesta keramika banguotais ornamentais, žalvarinės vytinės antkaklės kūginiais galais fragmentas ir kt.
Viršutiniame kultūriniame sluoksnyje rasta daugiausiai 13–14 a. medžiagos, leidžiančios išskirti du atskirus horizontus, atitinkančius istorinių šaltinių minimus 1365 ir 1390 m. įvykius. Šio sluoksnio žemutiniam horizontui priklauso gausūs degėsiai, dengę beveik visą tyrinėto ploto 2 dalį. Čia gulėjo sudegę rąstai, storos lentos ar sienojai, taip pat suskeldėję nuo ugnies akmenys ir degintas molis.
Po 1365 m. pilies sudeginimo dar kartą padidinta aikštelė, paaukštintas pylimas. Aikštelės pakraščiais ir virš pylimo pastatyta moliu apdrėbta medinė gynybinė siena, kuriai panaudota ir daug akmenų.
14 a. radiniai gana įvairūs ir gausūs. Ypač daug rasta vėlyvos žiestos keramikos. Dauguma puodų petelių srityje turi volelį, ornamentuotą skersinėmis įkartomis. Kitiems būdingas bangelių ir paralelių griovelių ornamentas. Dviejų puodų dugnuose įspausti puodžių ženklai. Kai kurių molinių indų šukės smarkiai perdegusios, lengvos, deformuotos.
Minėto laikotarpio sluoksnyje rasta ir metalinių dirbinių: geležinių peilių, vienanarės žirklės, dalis pjautuvo, cilindrinės spynos dalių ir raktų, durų kilpų, ylų ir kt. Rastas gerai išlikęs geležinis pentinas, taip pat žalvarinių dirbinių fragmentų. Rasta suanglėjusių rugių, kviečių, grikių grūdų. Visa tai rodo, kad po 1390 m. pilies sudeginimo ji nebuvo atstatyta.
FIKSUOTOJAS: Pranas Kulikauskas Aleksiejus Luchtanas
FIKSAVIMO METAI: 1979
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kernavė (Širvintų r.)
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 35–38
©: Sukūrimas Pranas Kulikauskas
©: Sukūrimas Aleksiejus Luchtanas
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas