NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=353&FId=834
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1860 originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[VILKAS IŠGELBĖTOJAS]
Vieno biedno žmogaus sūnus išėjo in girią grybaut, kur paklydęs. Vaikštinėdamas užėjo razbainykų gyvenimą. Tai pamislijo: „Kur čia pasikavot?” Pamatė didelę ragažę, katra ties stalu kabojo. Ėmęs inlindo in ją. Razbainykai tuoj suuodė, kad yra šviežias žmogus. Atsisėdo pietų valgyt, ba turbūt buvo alkani. Pavalgę pradėjo ieškot. Ak štai – randa tupintį ragažėj. Ir pasakė razbainykai:
– Mes jo gyvo neleiskim, ba jis gali parėjęs visiem pasakyt
apė mūs gyvenimą.
Ale vienas atsiliepė:
– Škada trotyt – toks gražus vaikas. Ar žinote ką? Inkaskim jį iki pažastų in žemę.
Dėlto teip ir padarė. Biednas vaikelis mūčijosi jau per tris naktis. Ale ne čia da buvo jo smertis. An jo ščėsties, atėjo vilkas, pradėjo uostyt, ba vaikas tuom čėsu miegojo. Atsisuko ir norėjo ant jo pridergt. Ale vaikas atsidarė akis, griebė vilkui už uodegos. Teip drūčiai laikydamą ištraukė iš žemės, kad ir aptriedė kraujais akis. Paskui, pasidrūtinęs uogutėm ir šaknukėm, ką tik atitiko savo tėvo stubukę. O tėvas biednas vis buvo apsiliejęs ašaromis, žiūrėjo per langą. Pamatęs sūnų, apmirė iš džiaugsmo. An galo nuėjo in miestelį, pasakė neščėstį savo sūnaus. Vyriausybė miesto surinko daug drūtų vyrų ir nuėjo in razbainykų urvą. Labai gerai nusidavė, ba razbainykai buvo tąsyk namie. Visus sugavo, ir jų galvos buvo nukirstos.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 50
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 50.