NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=331&FId=755
PAVADINIMAS: 2000 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
2000 m. buvo atlikti archeologiniai tyrimai prie Kauno pilies R sienos. Tyrimų metu keliais etapais buvo iškastos perkasos palei visą R sieną tiek pilies kieme, tiek išorėje. Rasta pirmosios pilies 1362 m. puolimo metu sudegusių pastatų liekanos.
Perkasos 31 pirminį žemės paviršių sudaro oksiduotas priesmėlis. Kultūrinio sluoksnio storis prie R sienos yra 1,8-2,35 m. Tik perkasos P gale 16 a. duobės vietoje jo storis siekia 3,85 m. Kultūrinis sluoksnis skirstosi į tuos pačius horizontus, kurie buvo rasti pilies kieme 1989-1998 m. tyrinėjimų metu.
Pirmasis horizontas susidarė piliavietės teritorijoje buvusios ankstesnės gyvenvietės vietoje. Tai pilkai rusvos su retais degėsiukais 15-20 cm storio žemės sluoksnis, datuotinas 8-10 (?) a.
Antrajam horizontui priklauso iš pirmosios pilies pamatų iškastas ir šalia paskleistas žvyro sluoksnis. Perkasos dugne prie V šlaito atidengė iki 0,8 m pločio pirmosios pilies kiemo sluoksnių juosta. Kiemo sluoksnyje buvo rasta duobė, užpilta žemėmis su degėsiais, stulpavietė, krosnies liekanos. Pirmosios pilies kiemo sluoksnio storis iki jos sugriovimo siekia iki 38 cm, ir tai tik sugriautos krosnies vietoje. Kiemo sluoksnio paviršiuje yra 1-2 cm storio degėsių sluoksnelis, susidaręs degant mediniams pastatams. Kiemo sluoksniuose buvo rastos tik 3 virimo puodų šukės, puoštos lygiagrečiais įbraukimais ir trikampių įkartėlių ornamentu. 1362 m. užimta pilis buvo sugriauta ir kiemo paviršius užpiltas 50-95 cm storio smulkių griuvenų sluoksniu. Šis sluoksnis dengė pirmosios pilies nugriautą sieną 0,3-1,15 m storio sluoksniu. Stambūs rieduliai iš griuvenų beveik išrinkti. Lieka neaišku, kokioms statyboms jie buvo panaudoti, nes anksčiau užfiksuoto trečio horizonto sluoksniai susidarė iki antrosios pilies pastatymo.
Trečiam horizontui priklauso žvyro, degėsių, lauko riedulių, molio sluoksniai. Lauko rieduliai sumesti ant 1362 m. pirmos pilies griuvenų, kai kur net 2-3 eilėmis, ir ši sąvarta nepanaši į grindinį. Trečio horizonto viršutinę dalį sudaro 30-40 cm storio sudegusio ir žalio molio sluoksnis. Molio trupiniai yra atsispaudę antrosios pilies pamatų skiedinyje. Trečią kultūrinio sluoksnio horizontą reiktų sieti su Kauno piliavietės gynyba 1385-1395 m.
Ketvirtas horizontas susidarė pastačius antrąją Kauno pilį. Tai maišyti žvyro, molio, smulkių griuvenų sluoksniai. Perkasos pietvakariniame kampe rasta nu trečio horizonto paviršiaus iškasta apie 3 m gylio duobė, užpilta 1362 m. griuvenomis ir žalio molio sluoksniais. Pagal radinius ją reiktų datuoti 16 a. antrąja puse.
Viršutiniai sluoksniai susidarė 20 a. pilies restauracijos metu.
Pirmosios pilies mūrai yra 1,25-1,50 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus. Išlikęs pirmosios pilies sienų aukštis virš pamatų praplatinimo yra 40-105 cm. Sienos mūrytos iš lauko riedulių, nesilaikant taisyklingų eilių. Tarpai ir plyšiai tarp akmenų užkaišioti skaldytais akmenimis ir užtvirtinti kalkių skiediniu. Sienos pamatai kiek praplatinti, pamato viršus sutampa su pilies kiemo lygiais. Pamatų apačia rasta 95-110 cm gylyje nuo praplatinimo. Pirmos pilies rytinės sienos storis, pagal 1960-1961 m. tyrinėjimų duomenis, yra 2,4-2,5 m prie praplatinimo. Į viršų siena plonėja. Tai pastebėta ir 2000 m. tyrinėjimų metu. Vidinė sienos pusė per 1 m į viršų nuo pamatų praplatinimo suplonėja 10-15 cm. Pirmosios pilies siena yra išlikusi 16,2 m atstumu nuo R sienos vartų šono.
Antrosios pilies tyrinė siena yra išlikusi per 14 m nuo vartų Š šono. Pilis buvo statoma išvalius pirmosios pilies griuvenas iki išlikusių sienų viršaus. Tik tada mūryti antrosios pilies pamatai. Statant R sieną, pamatai kloti tiesiai ant griuvenų, kurių storis tarp abiejų pilių pamatų yra 40-115 cm. Pamatų apačia perkasos Š gale yra 30-65 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus. Perkasos P gale pamatai įleisti į žemę tik 20-25 cm nuo pamatų praplatinimo. Jie mūryti iš lauko riedulių, kurie sukloti 1-2 eilėmis. Pamatai rišti baltu, riebiu kalkių skiediniu. Akmenų eilių lyginimui naudotos plytų nuoskalos ir pusplytės, kurių galų dydis yra 14-16x9-10 cm. Yra išlikusi tik viena pilies sienų akmenų eilė. Jos paviršius nebuvo glaistomas, tik kalkių skiediniu užlygintos akmenų surišimo siūlės. Plytos nenaudotos, siūlėse matosi tik jų nuoskalos. Antrosios pilies sienų storis ties Š galu yra 3,15 m, prie vartų angos – 3,4 m.
2000 m. Kauno pilies R sienos tyrinėjimai papildė 1989-1998 m. tyrinėjimų duomenis ir patvirtino Kauno pilies pastatymo ir raidos etapų chronologiją.
VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Ąsotis iš Kauno pilies
Puodai iš Kauno pilies
FIKSUOTOJAS: Algirdas Žalnierius
FIKSAVIMO METAI: 2000
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 136-139
©: Sukūrimas Algirdas Žalnierius
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas