NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=331&FId=753
PAVADINIMAS: 1996 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
1996 m. buvo tęsiami 1994 m. pradėti pilies R gynybinio griovio tyrinėjimai, iškastos 3 perkasos, ištirtas 85 kv. m plotas.
Perkasos 20a ir 20b buvo prie dabartinės fosos kampe, jos pratęsė 1994 m. perkasą 20 PR kryptimi. Perkasa 25 buvo iškasta 10,5 m į ŠR nuo perkasos 20a. Kultūrinio klodo storis gynybinio šlaito viršuje buvo 2,3-2,5 m. Perkasų 20a ir 25 V gale jis siekė 6,5-7,3 m. Klodą galima suskirstyti į 6 horizontus.
Pirmajam horizontui skirtinas tiesiai ant pirminio žemės paviršiaus supiltas žvyras, iškastas iš gynybinio griovio. Žvyras piltas du kartus: statant pirmąją ir antrąją pilis. Tyrinėtose vietose ant pirminio žemės paviršiaus jokių žmonių veiklos pėdsakų nerasta.
Ant gynybinio griovio šlaito, perkasose 20a, 20b, 25, buvo rasti 4 nuvirtę tašyti rąstai. Viename rąste iškirsta 18x18 cm dydžio anga, skirta juos sujungti. Atkasti rąstai, matyt, stovėjo ant gynybinio griovio viršaus. Tai galėjo būti gynybinė užtvara ar kitas mums šiuo metu nežinomas gynybinės paskirties įrenginys. Ant rąstų nėra gaisro pėdsakų, todėl atrodytų, kad stovėjęs statinys buvo nugriautas kaip nebereikšmingas, o dalis suvirtusių į griovį rąstų ten ir liko. Šiuos rąstus reiktų datuoti antrosios pilies laikotarpiu – 14 a. pab. - 15 a. Tai patvirtina ir dendrochronologiniai rąstų tyrimai: rąstai nukirsti 1414-1436 m.
Antrajam sluoksnių horizontui priklauso gynybinio griovio užpylimo sluoksniai, kurių storis pirmuoju etapu siekė iki 3,7 m. Sprendžiant iš radinių, gynybinis griovys pradėtas užpylinėti jau 15 a. Į R nuo gynybinio griovio yra stovėję tvartai, nes, ypač perkasoje 25, ant gynybinio griovio šlaito paviršiaus esama mėšlo, gausu gyvulių kaulų. Osteologinė analizė rodo, kad net 82,23% sudarė galvijų kaulai, 8,3% - kiaulių kaulai, 1,93% - arklių kaulai. Tik 2,58% kaulų buvo nežinomų gyvūnų (stirnų?). Taigi, 15-16 a. pirmoje pusėje maistui daugiausia vartota naminių gyvulių mėsa. Panaši tendencija išliko ir vėlesniais amžiais, tik padaugėjo maistui vartotų kiaulių, avių, ožkų.
Ypač intensyviai gynybinis griovys buvo užpylinėjamas iki 16 a. vidurio; jis susiaurėja apie 5-6 m. Apie 1560-1570 m., pastačius prie Kauno pilies PR bokšto bastėją, susiklostė trečiasis sluoksnių horizontas. Tai iki 60 cm storio smėlio sluoksnis, kurio paviršius išgrįstas lauko riedulių grindiniu. Grindinys labai suardytas; jam naudoti akmenys buvo nuo 5x10x8 cm iki 56x38x26 cm dydžio. Tokie lauko riedulių, naudotų grindiniui, dydžių skirtumai yra nebūdingi miesto gatvių ir kiemų grindiniams. Tai primintų valstybinę karinę statybą, kur siekta ne grožio, o statinio tvirtumo. Pastačius bastėją ir išgrindus grindinį, gynybinio griovio šlaitas leidosi 33 laipsnių kampu. Perkasos 25 V gale, po grindiniu supiltame smėlyje, aptiktas pušinis tašytas rąstas. Sprendžiant iš dendrochronologinių tyrimų, jis datuojamas 1571-1581 m. Antras apvalus lapuočio rąstas gulėjo sluoksnyje virš grindinio. Jo dendrochronologinio datavimo ribos yra 1597-1607 m.
Rastas lauko riedulių grindinys yra susijęs su bastėjos statyba apie 1560-1570 m., o antrojo kultūrinių sluoksnių horizonto viršutinėje dalyje rastus koklius (žaliai glazūruotus, puoštus stilizuotu augaliniu, kampinės simetrijos ornamentu), plonasienę buitinę keramiką (oksidacinėje aplinkoje degtą, įvairia spalva glazūruotą, vertikaliais profiliuotais pakraštėliais) reikia datuoti 16 a. viduriu.
17 a. gynybinis griovys pradėtas užpylinėti; susidarė iki 2,4 m storio įvairios sudėties sluoksnių ketvirtasis horizontas. Penktojo ir šeštojo sluoksnių horizontai susidarė 19-20 a., visiškai užpylus rytinį gynybinį griovį.
Daugumą archeologinių radinių sudarė 15-18 a. buitinės keramikos ir koklių šukės, kartu su miesto šiukšlėmis supiltos į pilies gynybinį griovį.
FIKSUOTOJAS: Algirdas Žalnierius
FIKSAVIMO METAI: 1996
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Sukūrimas Algirdas Žalnierius
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas