NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=331&FId=752
PAVADINIMAS: 1994 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
1994 m. archeologiniai tyrimai buvo atliekami pilies PV bokšte ir R gynybiniame griovyje.
PV bokšto vidus yra netaisyklingo stačiakampio, beveik kvadrato formos. Jo vidaus plotas – apie 32 kv. m. Kultūrinio sluoksnio storis bokšte siekia iki 3,2-3,5 m. Ankstesnių kasinėjimų metu sluoksniai suardyti didesnėje bokšto vidaus dalyje. Išlikęs kultūrinis sluoksnis rastas tik apie 3 kv. m plote prie bokšto Š pamatų ir ŠR kampe. Virš pirminio žemės paviršiaus yra susiklostęs apie 20 cm storio iki pilies pastatymo egzistavusios gyvenvietės rusvo juodžemio sluoksnis. Tiesiai ant šio sluoksnio formavosi pirmosios pilies kiemo kultūriniai sluoksniai. Rastas iš nedidelių lauko riedulių grįsto grindinio fragmentas. Virš grindinio supilti 1362 m. pilies puolimo metu susidarę degėsių ir griuvenų sluoksniai. Aukščiau supilti oksiduoto priesmėlio ir smulkių griuvenų sluoksniai.
Antrosios pilies bokšto viduje, 1-1,2 m gylyje, buvo rastas pirmosios pilies P ir V sienų kampas. P sienos storis yra 2,35-2,4 m. V sienos rastas tik R šonas. Ant jos užstatyta antrojo pilies bokšto V siena. Sienų susikirtimo kampas pastorintas į vidaus pusę, sudarant apie 1 m plokštumą. Išlikusių sienų aukštis iki kiemo lygio yra 1,8-2 m. Sienos pamatai įleisti į žemę 80-85 cm. Pirmosios pilies sienos mūrytos kiautiniu būdu, paviršiai sukrauti iš įvairaus dydžio lauko riedulių eilių, tarpus užkaišant smulkiais akmenimis ir jų skalda. Sienų paviršius buvęs aptrintas kalkių skiediniu. Kalkių skiedinys – riebus, baltos spalvos. Sienos pamatai krauti į iškastą griovį iš stambių lauko riedulių, jų paviršius nelygintas. Sienos vidus užpildytas lauko rieduliais ir riebiu kalkių skiediniu, pastebėtos ir kelios plytų nuoskalos. Plytų storis – 7 cm, šonai be brauktų. Sienų išoriniuose paviršiuose plytos nenaudotos.
Antrosios pilies bokšto pamatai įleisti į žemę skirtingame gylyje. Bokšto V siena pastatyta tiesiai ant pirmosios pilies sienų. Pamatai mūryti iš lauko riedulių, rišant juos nevienodo kokybės kalkių skiediniu. Pamato viršutinėje dalyje naudotos ir plytos, kurių dydis – 14-15x8x9,5 cm.
Bokšto grindų lygio nerasta, jis nukastas ankstesnių tyrimų metu. Bokštas taip pat neturėjo ryšio, nerasta ir archeologinių radinių.
Pilies R gynybinis griovys pradėtas užpylinėti 17 a. pirmoje pusėje. 18-19 a. Kauno planuose pilies griovys dar žymimas, bet ant jo jau stovi miesto pamatai. 19 a. pab. - 20 a. pr. pilies R ir P grioviai buvo beveik užpilti visiškai. Po 20 a. 6 ir 7 dešimtmečių restauracijos ir konservacijos griovys buvo išvalytas.
Archeologinių kasinėjimų metu buvo iškastos 4 perkasos, ištirtas bendras 293 kv. m plotas. Kultūrinis sluoksnis siekė iki 10 m. Pirminis R griovio šlaitas nebuvo rastas.
R gynybinio griovio kasinėjimai jau pirmoje perkasoje (nr. 20) davė nelauktus rezultatus, kurie leidžia suabejoti ankstesnių kasinėjimų išvadomis, kad Kauno pilies griovys buvo sausas. Buvo rastas iki 1,5 m storio dumblo sluoksnis, kuris galėjo susidaryti tik nuolat vandens užpiltame griovyje. Dumblo paviršiuje rasta keletas 15-16 a. buitinės keramikos ir puodyninių koklių šukių. Iki 16 a. vidurio R gynybinio griovio dugnas pakilo iki 1,5-2 m., giliausia vieta buvo R ir P griovio kampe. Į Š griovio dugnas kyla aukštyn apie 1 m.
Perkasoje 21 prie 16 a. bastėjos pamatų, 60-150 cm gylyje, buvo rasti iš lauko riedulių sumūryti pamatai, rišti gelsvu riebiu kalkių skiediniu. Pamato plotis Š-P kryptimi yra 10,75 m. Š jo šonas yra atsikišęs nuo bastėjos sienos per 2,72 m, P – per 3,62 m. Šonai mūryti iš didesnių lauko riedulių (didžiausias 50x30x20 cm), kurių plokšti šonai atsukti į išorę. Mūro vidus mūrytas iš smulkesnių įvairaus dydžio riedulių, tarp kurių pasitaikė ir kelios plytos.
Bokšto pamatai buvo pastatyti gynybinio griovio dugne prieš pradedant klostytis dumblo sluoksniui. Prie jų supiltas priesmėlio ir žvyro priesmėlio bei žvyro pylimėlis, besileidžiantis R kryptimi. Griaunant bokštą sienos nuardytos beveik iki pamatų. Prie bokšto pamatų susiklosčiusiame dumblėto žvyro sluoksnyje ir jo paviršiuje yra daug degėsių, sudūlėjusių medienos plaušų.
Kaip minėta, iki 16 a. vidurio griovio dugnas pakilo apie 1,5-2 m. Sumanius statyti bastėją prie antrosios pilies PR bokšto griovio, dugnas prie vidinio šlaito buvo pakeltas iki 1,7 m storio žvyro sluoksniu. Tai vertė daryti nuolat kylantis Neries vagos dugnas. Kartu buvo daugiau užpilamas ir gynybinis griovys. Kita vertus, bastėjos statybos metu reikėjo suvežti didelį kiekį statybinės medžiagos. Dumblėtas griovio dugnas tam kliudė.
Statant bastėją rastojo bokšto pamatai nebuvo išardyti ir bastėjos sienos užkrautos tiesiai ant išlikusių pamatų viršaus. Bastėjos sienų pamatų apačia yra 3,5 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus. Pamatai mūryti iš lauko riedulių eilių, tarpuose sudėtos plytos. Viršutinė pamato dalis nuglaistyta 2,5 m žemiau pamatų cokolio.
Perkasos 21 P dalyje pastebėta, kad bastėjos pamatai ir sienos nesutampa. Pamatas išsikiša į išorę per 90 cm. Ar tai pamatų klojimo klaida, ar tai padaryta specialiai, atsakyti sunku.
Pastačius bastėją, prieš ją buvo įrengtas gynybinis-hidrotechninis įrenginys (perkasa 22). Pakėlus griovio paviršių prie bastėjos, jo šlaitas buvo išklotas pušinėmis 40-87 cm pločio ir 6-8 cm storio lentomis. Lentos buvo apie 5 m ilgio. Klojinio viršus ir apačia buvo sutvirtinti skersiniais kuolais, kurie prispaudė lentų galus. Skersinį rąstą apačioje laikė vertikaliai sukalti kuolai. Į R nuo skersinio rąsto per 1,9-1,95 m į žvyrą buvo įkasti 18-25 cm skersmens spygliuočių rąstai, matyt, sudarę aštriakuolių tvorą. Perkasos P šlaite rąstų tvora pasisuka į PR ir sudaro su išilgine tvora 140 laipsnių kampą. Atrodytų, kad kartu turėtų suktis ir lentų klojinys, prisitaikydamas prie bastėjos sienų konfigūracijos. Kanalo dugnas yra 4 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus. Jo plotis viršutinėje dalyje yra 5 m, apačioje – apie 2 m.
Šio medinio įrenginio paskirtis dvejopa. Kaip minėta, Neries dugno paviršius kilo, kartu pasidarė aukštesnis ir polaidžių vandens lygis. Norint išvengti bastėjos pamatų plovimo, buvo paaukštintas griovio dugno lygis prie bastėjos. Polaidžio vanduo buvo nukreipiamas suformuotu kanalu, kurio vienas šlaitas nuo bastėjos buvo išklotas lentomis. Kartu šis hidrotechninis įrenginys ir aštriakuolių tvora turėjo ir gynybinę paskirtį, apsunkindami priėjimą prie bastėjos. Šis įrenginys, statytas 16 a., buvo vienas iš paskutinių pilies gynybinės sienos stiprinimo etapų.
Perkasoje 23 buvo rastas pirmosios pilies priešpilio sienos pamatas, mūrytas iš stambių lauko riedulių. Pamato plotis yra 1,38-1,54 m. Jis apardytas antrosios pilies statybos metu naujai formuojant pilies šlaitą. Pamatas yra 17,8 m į R nuo antrosios pilies sienos. Atrodo, kad gynybinis griovys gilėjo Neries link.
1,8 m į R nuo pirmosios pilies priešpilio buvo rasta nežinomos paskirties siena ir jos pamatai. Siena mūryta iš lauko riedulių, tarpams užkaišioti naudojant plytas, kurių plotis 12,3-13 cm, storis – 8,5-9 cm. Plytos su braukomis. Siena yra 21,9 m į rytus nuo antrosios pilies sienų. Pastačius sieną, prie jos R šono buvo supiltas 80 cm aukščio ir 90 cm pločio pylimėlis, o griovio dugnas 4 m atstumu į rytus pagilintas apie 90 cm. Galbūt, rastoji siena saugojo antrosios pilies šlaitą ir jos paskirtis buvo ta pati, kaip ir pirmosios pilies priešpilio. Pagal kultūrinio sluoksnio stratigrafiją bei plytų dydį ši siena turėjo būti pastatyta ne vėliau kaip 15-16 a. sandūroje.
Perkasa 24 buvo iškasta 12 m į Š nuo perkasos 23. Pamato liekanos buvo rastos 3,8 m gylyje, o 5 m gylyje dar nebuvo pasiekta apačia. Gauti duomenys leidžia tikėtis, kad bus galima nustatyti buvusį pilies perimetrą. Išlikusių pamatų lygis yra žymiai gilesnis už dabartinį Neries dugno lygį ir upės kranto paviršių. 1930 m. Neriai paplovus kairįjį krantą, buvo nuplautos pilies sienos, bokštai, tačiau liko giliau įleistos antrosios pilies mūrinių, gynybinių įrengimų pamatų liekanos, buvusios gynybiniame griovyje. Jų likučiai rasti 43 m į Š nuo antrosios pilies pietrytinio bokšto.
Nugriovus sieną ir 16 a. viduryje statant bastėją, minėtas gynybinis-hidrotechninis kanalas, matyt, buvo pratęstas iki perkasos 24. Jau užpilant hidrotechninį kanalą, greičiausiai 17 a. pirmoje pusėje, buvo pastatytas medinis tiltas, vedantis iš miesto į vartus, iškirstus pastačius bastėją antrosios pilies pietrytinio bokšto Š pusėje. Perkasos 23 R gale rastas tilto Š polis. Jis pušinis, 40-41 cm skersmens. Poliai tarpusavyje buvo sutvirtinti pušine lenta.
Pagrindinę archeologinių radinių dalį sudaro 16 a. pab. - 17 a. buitinė keramika ir kokliai, supilti į griovį iš miesto pusės. 17 a. pirmoje pusėje piliai nustojus vaidinti reikšmingesnį vaidmenį miesto gynyboje, miesto šiukšlės buvo pilamos tiesiai į gynybinį griovį. 18 a. supylimus sudaro statybinės griuvenos. Galutinai rytinis griovys buvo užpiltas 20 a. pradžioje.
FIKSUOTOJAS: Algirdas Žalnierius
FIKSAVIMO METAI: 1994
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Sukūrimas Algirdas Žalnierius
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas