NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=331&FId=750
PAVADINIMAS: 1989 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
1989 m. Kauno pilyje buvo iškasta 13 įvairaus dydžio plotų, iš viso ištirtas 420 kvad. m plotas.
Kultūrinių sluoksnių storis pilies kieme – 1,5-3,5 m. Jis ploniausias ties Neries nuplautos teritorijos riba, storiausias – prie pilies sienų. Nustatyti 3 kultūrinio sluoksnio horizontai:
1. Ant pirminio žemės paviršiaus išliko 10-30 cm storio pilkai rusvos su smulkių degėsių priemaiša žemės sluoksnis, susidaręs iki pilies statymo.
2. Žvyro, degėsių, griuvenų sluoksniai, susidarę pirmosios pilies statybos, egzistavimo ir nugriovimo laikotarpiu. Kieme prie pilies sienos aptiktos medinio pastato liekanos.
3. Antrosios pilies statybos, egzistavimo ir sunykimo etapo sluoksniai. Į Š nuo pilies sienos aptiktas ryškus 15-16 a. kiemo paviršius. Ties pilies sienomis yra supiltas griuvenų sluoksnis, atsiradęs griaunant pilį. 17 a. pilies kieme statytų pastatų liekanos, rastos pačiame žemės paviršiuje.
Panašūs kultūrinių sluoksnių horizontai aptikti ir už pilies sienų. Tik čia ypač ryškūs pirmosios pilies griovimo metu susidaręs griuvenų sluoksnis ir antrosios pilies statybos metu vykdytų žemės darbų etapai, keičiant žemės paviršių ir formuojant fosos kraštus.
Pirmosios pilies sienos buvo 1,9-2,0 m storio, mūrytos iš įvairaus dydžio akmenų eilių, kurias lyginant naudota stambi akmenų skalda. Sienos pamatas įleistas į žemę iki 1,2 m gylio, siena sutvirtinta tiek iš vidaus, tiek iš išorės žemių pylimais. Sienų paviršius iš abiejų pusių nuglaistytas kalkių skiediniu. Plytų rasta tik išorinėje pilies sienos pusėje. Iš jų buvo sumūryta dekoratyvinė juosta, kaip Medininkų ir Lydos pilyse.
Antrosios pilies sienų storis yra 3,40-3,75 m (ji 1,4-1,2 m pastorinta į išorę). Statybos metu išorėje buvo pakeltas žemės paviršius, supylus oksiduoto priesmėlio ir žvyro sluoksnius. Virš suplūktos žemės sumūrytos dvi-trys akmenų eilės. Virš jų, prie šieno išorinio paviršiaus, išilgai buvo klojami ąžuoliniai tašyti balkiai, tarnavę kaip armatūra. Įdomu, tai, kad rąstai paimti iš išardytų medinių konstrukcijų.
Pirmosios pilies pagrindinę radinių dalį sudaro jos sienų išorėje rasti arbaletų ir lankų strėlių antgaliai, ietigalis. Daugiausia jų aptikta prie PV bokšto. Pilies kieme išliko ryškus degėsių sluoksnis, rastos tik kelios dešimtys indų, šukių. Atrodytų, kad pirmoji pilis buvo pastatyta prieš pat jos sugriovimą 1362 m.
Antrosios pilies egzistavimo laikotarpiui priklauso kiemo paviršiuje rasta 15-16 a. buitinė keramika, puodyninių koklių šukės, įvairiai profiliuotos plokštinės čerpės, keletas akmeninių sviedinių. 17 a. pilyje stovėjo ir gyvenamieji namai, nes aptikta to laikotarpio plokštinių koklių, įvairios buitinės keramikos, daug gyvulių kaulų.
FIKSUOTOJAS: Algirdas Žalnierius
FIKSAVIMO METAI: 1989
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Sukūrimas Algirdas Žalnierius
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas