NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=331&FId=1509
PAVADINIMAS: „Antroji pilis“
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Kada po 1362 m. sugriovimo buvo atstatyta Kauno pilis tiksliai nežinoma. Ordino žygių aprašymuose atstatytoji pilis vėl minima 1368 m. 1382-1392 m. Kauno pilies istorijoje nuolatinių ir nesibaigiančių puolimų metai. Manoma, kad savo strateginę reikšmę ji prarado po Žalgirio mūšio, kada pamažu buvo apleista ir galutinai sunyko.
Nors antrosios pilies plotas ir nepadidėjo, bet jos gynybiniai įtvirtinimai buvo žymiai stipresni. Jie taikyti tobulesnei sienų griovimo technikai ir tuo metu beįsigalintiems paraku šaunamiems ginklams. Į antrosios pilies sienas ir pamatus įmūryta daug daugiau plytų. Sienų išorė mūryta, horizontaliai dedant akmenų ir plytų eiles. Sienų viduje dėti mažesni akmenys, sveikos plytos ir plytų nuolaužos. Antrosios pilies plytų dydžiai vienodesni, sienų paviršiuose nebėra būdingo pirmajai piliai nuglaistymo kalkių skiediniu. Sienose ryškus plytų ir akmenų derinimo raštas.
Antrosios pilies didumą ir jos sienų planą, matyt, nulėmė praktiški sumetimai. Ji statyta ant pirmosios sienų, norint išvengti gilių ir daug laiko bei statybinių medžiagų reikalaujančių pamatų. Sienos storintos į išorę, bet ne į kiemą. Pastorintoje pamatų dalyje išilgai sienų klotos 40x40 cm storio ąžuolinės sijos, kurios taip pat buvo dėtos ir į pietvakarių bokšto pamatus. Sienų pamatai buvo sustiprinti ir iš vidaus.
Po kiekvieno didesnio ar mažesnio apgriovimo atstatant naudota tie patys pamatai ir likusi sienų dalis. Keitėsi daugiausia viršutinės sienų ir ypač bokštų dalys.
Kaip antrosios pilies sienų viršus buvo pritaikytas gynybai, kokie ten buvo įrengimai ir kaip jie keitėsi perstatant, iš išlikusių pilies pamatų ir fragmentų neįmanoma nustatyti, galima tik spėti iš analogijų.
FIKSUOTOJAS: Karolis Mekas
FIKSAVIMO METAI: 1971
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 162-163
©: Sukūrimas Karolis Mekas