NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=331&FId=1507
PAVADINIMAS: „Pirmoji“ pilis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Pirmosios pilies išliko vos vienas trečdalis pamatų ir virš jų 1-2,5 m aukščio sienos fragmentas. Ant senųjų sienų išmūryti antrosios pilies pamatai. Išlikusi siena mūryta tik iš lauko akmenų, surištų kalkių skiediniu. Sienų ir pamatų akmenys krauti horizontaliomis eilėmis. Į sienų išorę dėta plokščioji akmenų pusė. Kai kurie akmenys skelti. Tiek iš lauko, tiek iš vidaus akmenų tarpai kruopščiai užkamšyti akmens skalda su kalkių skiediniu, todėl siena atrodo lyg tinkuota. Akmenų tarpai panašiau užkamšyti ir pamatuose, juose pasitaiko plytų nuolaužų, tačiau pagrindinė pilies statybinė medžiaga – lauko akmenys ir kalkių skiedinys. Nors viršutinė sienos dalis ir neišliko, tačiau sprendžiant iš nuobirų sluoksnyje pasitaiko sveikų plytų ir jų nuolaužų. Tai rodo, kad iš plytų mūryta vien aukštesnioji sienų dalis ir tik iš lauko. Turbūt plytų juostos, panašiai kaip ir Medininkų, Krėvos bei Lydos pilyse, puošė laukujės sienos viršutinę dalį.
Nežinant, ką pilies teritorijoje nuplovė Neris, sunku išsiaiškinti, ar buvo pirmojoje pilyje bent vienas bokštas. Išlikusioje pilies dalyje bokštų pėdsakų nerasta nei kampuose, nei ties sienų viduriu. Vargiai ji galėjo turėti bent vieną bokštą ir Neries nuneštoje dalyje. Vygandas Marburgietis, stengdamasis kuo įspūdingiau ir išsamiau pavaizduoti 1362 m. pilies sunaikinimą, nė vienu žodžiu neužsimena apie kokius nors bokštus. Bokštai pilių gynybai turėjo didelės reikšmės, jie buvo didžiausia kliūtimi puolant. Jei būtų buvęs, kad ir ant sienų pastatytas nors vienas bokštas, jis negalėjo likti nepastebėtas. Vėliau minėdami net keturis didelius Kauno pilies bokštus, metraštininkai tikriausiai rašo ne apie pirmąją, bet apie antrąją pilį.
Pilies sienos viršus turėjo būti pritaikytas gynybai. Jis galėjo būti dantytas arba turėjo šaudymo angas. Visa tai sutalpinti sienoje, kuri prie pamatų buvo tik 2 m storio, be kokio nors sienos paplatinimo, pagalbinio priestato, vargu ar įmanoma. Todėl tiek Kauno, tiek ir kitose to meto mūrinėse pilyse iš kiemo palei visų sienų viršų buvo įrengta galerija su keliais laiptais į ją, be to, ji turėjo būti dengta. Galeriją sudarė ne sienos į kiemą praplatinimas, bet medinis priestatas, kurį palaikė palei sieną sukastų stačių sijų sistema. Apsauginė siena ir galerija dengtos nepatvariomis medžiagomis, greičiausiai lentomis ir luobomis, o ne čerpėmis.
1362 m. Kauno pilies sugriovimo aprašyme minimi du priešpiliai. Vienas jų, kampinis, buvęs Nemuno, o antrasis – Neries pusėje. Nuo šių priešpilių ir buvo pradėtas pilies puolimas. Jie buvo nugriauti, bet ir po to priešas į pilį dar negalėjo įsiveržti. Ją gynė sienos ir ant jų susibūrę gynėjai. Pietinis priešpilio sienos galas ties šaudyklos vidurine šaudymo anga palenda po žymiai vėliau statyta vadinamąja žiedine siena. Kad tai būta ne pagrindinės pilies sienos, bet pagalbinio įrengimo, rodo atrastosios sienos vieta, kryptis ir storis. Šis statinys įrengtas tarp pilies sienų ir apsauginio griovio. Tai ne gyvenamųjų ar ūkinių pastatų liekanos, bet su visa pilimi susijusių priešpilių mūrinės konstrukcijos. Kad šios konstrukcijos buvo didelės, matyti ne tik iš sugriovimo aprašymo, bet ir iš antrosios medžiagos. Vartų angos buvusios aukštai, 3-4 m nuo žemės. Dėl to išlikusioje sienų dalyje jų pėdsakų nerasta.
FIKSUOTOJAS: Karolis Mekas
FIKSAVIMO METAI: 1971
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 157-159
©: Sukūrimas Karolis Mekas