NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=304&FId=693
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1851 originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[TINGINYS BLAŽYS]
Buvo trys broliai, vienas iš jų vadinosi Blažys. Ale buvo didelis tinginys, gulėdavo pelenuose. Didžiausias jo darbas buvo kortom grajyt pats su savim. Ir sakydavo:
– Tai triupas, tai kraiką, tai šeškė, – ir t. t.
Kad vieną rozą parėjo broliai iš darbo, nerado nė vandenio atsigert. Guja Blažį vandenio parnešt, kalbėdami:
– Blažy, ai Blažy laidoke, parnešk nor vandenio mum!
Tada Blažys, murmėdamas po nosia, apsisupo su rudine, paėmė uzboną ir išėjo in upelį, katras netoli namų jų buvo. Semdamas vandenį, sugavo žuvytę su sidabriniais žvynais. Toj, purtydama uzbone, prašė, kad paleistų, ir pasakė:
– Jei mane paleisi, tai aš išmokysiu tave tokius žodžius, kad ištarsi – viską, ką tik sau žičysi, stosis.
Blažys paleido žuvytę, katra plaukdama ištarė tuos žodžius, katruos prižadėjo Blažiui:
– An dievo valios, an žuvies vardo kad būtų teip, kaip noriu.
Čia Blažys nusidžiaugė, tuoj paleido uzboną, ištarė tuos žodžius, o uzbonas pats ėjo namo. Blažys paskui ėjo švilpaudamas. Ir in šonus įsirėmęs parėjo namo ir užsilipo an pečiaus, kur pradėjo vėl grajyt in kortas.
Paskui vėl broliai pradėjo bėdavot, kad nėra malkų.
– Tylėkit, durniai, bus viskas gerai!
Tuoj apsivilko rudine, išėjęs lauk, pasakė savo žodžius: liepė, kad tuoj būt dvidešimts rogių be arklių ir pilnos malkų. Ak,
štai ir atvažiuoja dvidešimts rogių, pilnos malkų. Paskui liepė, kad susikirstų malkos in šakalius.
Vieną rozą pamatė ji karaliaus duktė važiuojantį be arklių. Tada pasakė savo žodžius: kad šita panelė susilauktų sūnų, o jį vadytų tėvu. Štai karaliūnaitė pavystė sūnų, katras no meto jau pradėjo šnekėt ir daug aprodė savo išminties.
Potam karalius liepė susieit visiem vyram – ir seniem, ir jauniem – iš savo visos žemės, prieš katruos pastatė savo anūką ir sakė:
– Katras tavo tėvas?
Ale jis nė prie vieno neprisipažino. An galo karalius klausė žmonių, ar nepasiliko kokis žmogus namie. Tada broliai Blažio pasakė, kad liko namie jų brolis durnius.
– Ale nesitikim, kad jis būtų tėvu, – pasakė broliai, – ba toks yra netikėlis, guli visados pelenuose ir tupi an pečiaus.
– Nieko neškadija, tik pašaukit ma[n] jį, – tarė karalius. Tąsyk broliai liepė Blažiui, kad važiuotų pas karalių. Tas tuo rozu saldžiai miegojo. Pasakė savo žodžius, kad važiuotų rozu su pečium.Iš tolo pamatęs sūnus karaliūnaitės Blažį pradėjo vadyt, kad jo tėvas važiuoja. Kada Blažys privažiavęs pasiėmė sūnų an pečiaus, o karalius tuo čėsu labai užpyko. Ir liepė padaryt stiklinę bačką, in katrą sudėjo visus tris, o bačką inmetė in marias, kur plūkavo per kelias dienas. Paskui, kaip nusibodo Blažiui, pasakė savo žodžius, kad bačka trūktų ir kad jie būtų an žemės. Bačka trūko, o jie išėjo an vienos salos, dėlto toli padėtos nog gyvenimo karaliaus. Ne už ilgo Blažys per savo žodžius padarė tiltą no tos salos in kraštą žemės karalio ir karietą, kurioj važiavo visi trys per tiltą. Kaip jau privažiavo dvarą karaliaus, Blažys tarė savo žodžius, kad varta atsigultų an žemės ir kad vietoj karabinų turėtų šluotas. Čia karalius nusidyvijo, pamatęs juos gyvus. An galo karalius pamatė Blažio mandrumą, apženijo su savo dukteria.Vieną rozą Blažys pasakė karaliui, kad už jo lango no antro pentro darosi dideli dyvai. Karalius sykį dirstelėjo, ale nieko nematė. Paskui Blažys sakė, kad yra dideli dyvai. Čia karalius dirstelėjo, o Blažys pasakė savo žodžius, kad po langu stotų gilus ežeras, in katrą pastūmė karalių ir nuskandino. Ir tokiu spasabu Blažys liko karalium.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 35
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 35.