NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=191&FId=507
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1860 originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[JAUNIKIS, KURIS DAUG VALGĖ]
Vienas jaunikis ir piršlys jojo pas mergas. Ale jaunikis labai daug valgė. Tas piršlys pasakė jam: jei jis jo paklausys, tai gaus mergą. O tai teip:
– Kaip nujosim pas ją, aš, uvožodamas, kad tau bus gana valgyt, tai užminsiu an kojos.
Ir atjojo pas mergelę, kur tuoj pastatė arielkos, toliau davė valgyt. Ledva jaunikis srėbė tris šaukštus – šuva pasipainiojo po stalu ir užmynė jam an kojos. Tas pradė[jo] keikt dūšioj piršlį, kad jam toliau nepavelijo valgyt. Čia pradėjo ragyt prė valgio, ale jis dėkavojo, kad nenorisi jam valgyt, kad ir kvepėjo labai kopūstai ir pautienė.
Tuo pačiu vakaru inmaišė duoną, an kurios aštrino jis dantis, ba alkanas buvo kaip šuva. Po vakarienei atsigulė tojo pačio stubo, kur valgė ir kur stovėjo duona inmaišyta. Kada juto, kad jau visi drūčiai miega, užsikėlęs paėmė samtį ir pradėjo valgyt duoną. Kaip jau privalgę, tai nešė piršliui tos duonos, ką darė šidydamas iš savo tavorščiaus, ką jį teip prigavo pirma su valgiu. Ale nepataikė an piršlio (ba jis te paklydo), tik an bobos šiknos. Tąsyk davė valgyt, mislydamas, kad tai buvo piršlys. Toji boba pradėjo bezdėt, o jis tarė:
– Nepūsk, durniau, ba nekaršta.
Ne už ilgai boba pradėjo rėkt – žmonys kiti atsikėlė. Ir merga nenorėjo tokio jaunikio (ba biskį buvo priedurnis).
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 69, Nr. 23
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 23.