NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=190&FId=505
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio 1860
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[VELNIAS KAREIVIS]
Gaspadorius Bukis turėjo sūnų vienturtį Jurgį, kursai no mažu savo dienų buvo nepapratęs prė darbo – sakant, buvo tai žmogus didelis tinginys ir netikėlis. Neiščėslyvas tėvas ėmęs ir atidavė jį in vaiską. Ale ir te niekam negalėjo pasidabot ir užsi-slūžyt an ko nor per savo tinginį, už ką kasdien gaudavo mažiausia kad penkiasdešimts paikų. Jau trudna buvo jam dalaikyt – pardavė savo dūšią šėtonu[i]. Ir susiderėjo, kad ją galės atimt po trijų metų. Kuris tai velnias persivertė in jo pavidalą ir ėjo už Jurgį an muštro. Kaip mum žinoma, kad žalnieriai turi diržus an
krūtinės, kryžium sudėtus, ko velnias negali kęst. Ale duodavo jis sau spasabą, ba diržus uždėdavo tik an vieno peties. Vyriausybė, matant, kad Jurgis taip daro priešingai, labai plakė, o už muštrą da jį pagirdavo. Matant velnias, kad trudna rodą, ba skūra jau sutruko, spjovė Jurgiu[i] in akis – jau negalėjo trivot per tris nedėlias. Paskui nubėgo savo keliais. Ir susitiko žmogų, kuris vedė šunį Lapkų kart. Pasiklausė velnias:
– Del ko tu jį nori kart?
Žmogus atsakė:
– Tuščia jo, niekam nevertas.
– Klausyk, atiduok tik tu jį in vaiską, te jį išmokys visko.
An galo mūs Jurgis vėl grįžo in glitą savo vaisko.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 22
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 22.