NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=113&FId=157
PAVADINIMAS: 1998-1999 m. archeologinių tyrimų rezultatai
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
1998-1999 m. tyrinėta R, P ir centrinė kapinyno dalys, kuriose rasti įvairių laikotarpių kapai. 1998-1999 m. aptikti kapai telkėsi kapinyno R pakraštyje. Tyrinėjimų plotas siekė 1000 kv. m (1998 m.) ir 350 kv. m (1999 m.). Rasta 2 degintiniai žmonių ir 20 griautinių žirgų kapų, tad bendras žirgų kapų skaičius pasiekė 205, o juose palaidotų individų skaičius – apie 250. Ši kapų grupė lieka nebaigta tyrinėti, nes ir degintiniai, ir žirgų kapai tęsiasi toliau į R, o degintiniai žmonių kapai randami P dalyje.
Abiejų degintų mirusiųjų palaikai laidoti negiliose duobutėse, tačiau jų kontūras nebuvo pastebimas. Degusių kaulų buvo nemažai, jie gana stambūs. Abu degintiniai kapai buvo atskirti ir tyrinėti tarp juos supančių griautinių kapų. Palaikai paskleisti 0,53 m skersmens (kapas 1112) ir 0,5x0,17 m (kapas 1170) plote. Tarp sudegusių kaulų kape 1112 rasta anglių gabalėlių. Kapo 1170 palaikai švarūs, orientuoti 290 laipsnių kryptimi.
1998 m. tęsti tyrinėjimai kapinyno dalyje su gausiais žirgų kapais. Tai žirgų kapų R grupė, užimanti atskirą kapinyno dalį ir įsiterpianti tarp degintinių kapų ploto (Š pusėje) ir viduriniojo geležies amžiaus griautinių kapų (P pusėje). Dalis šių kapų tęsia jau anksčiau (1993-1997 m.) tyrinėtą eilę, besitęsiančią ŠV-V kryptimi. Tyrinėjimų metu fiksuota net 4 skirtingi horizontai su žirgų palaikais. Kai kuriuose kapuose aptinkami žirgų palaikai visuose 4-iuose horizontuose, kai kur tik viršutiniame arba dviejuose. Žirgų kapų tirtame plote labai tanku, tad labai sunku tiksliau apibrėžti kapo duobės formą ar dydį. Štai 43 kv. m plote ištirta 20 kapų, kuriuose gali būti palaidota iki 40 žirgų. Viršutinį kapų horizontą formavo kapai, kur paviršiuje, apibrėžtame plote, išmėtyti arklio palaikai – pavieniai kaulai ir jų dalys, dantys. Po jais buvo dar 1 ar 2 atskiri horizontai su kapais skirtingame gylyje. Bendras sluoksnio storis, kuriame rasti žirgų kapai, kartais siekė 1,05 m, tad labai sunku nustatyti, ar tai grupinis žirgo kapas, ar pavienis, ką nors spręsti apie atskirų kapų laidojimo laiką.
Tyrinėjimų metu aptikta keletas skirtingų kapų tipų. Didžiausią dalį sudaro kapai su paviršiuje išmėtytais palaikais. Tai net apie 60% nuo tirtųjų kapų skaičiaus. Čia randami labai skirtingo dydžio plotuose išberti palaikai – nuo 1,2x1 iki 5,1x1,2; 3,8x2 m ir pan. Pastebėta, kad kaulai nežymiai sluoksniuojasi atskirais sluoksniais – horizontais, siekiančiais 0,1-0,18 m storio. Tarp jų dažnai įsiterpia ryškiau ar sunkiau pastebimi švaresnės (be kaulų ar su mažesniu jų kiekiu) žemės sluoksneliai. Susidaro įspūdis, kad šie kapai pildomi per kelis kartus, t. y. Paaukojus žirgą, jo palaikai truputį užberiami žeme, po to čia pat aukojamas kitas žirgas, o kartais ir dar vienas. Neaišku, ar toks aukojimo ritualas buvo tęstinis, kol užpildoma kapo duobė ar jis tiesiog buvo periodiškai pakartojamas toje pačioje vietoje. Tai ryškiai liudija kai kuriuose kapuose išskiriami sluoksniai, kur kartu su žirgo palaikais (kai kuriomis kūno dalimis) sumetamos ir įkapės: kamanų dalys, sagtys, apkalai ir kt. Šiuose sluoksniuose kaulai guli be jokios tvarkos, vyrauja galūnių ir galvos kaulai, išmėtyti visame plote, neretai laužyti, visur pasklidę dantys, galvos kaulų fragmentai. Preparuojant šie atskiri plotai gana aiškiai skiriasi paviršiuje. Dažnai būna sužerti kelių žirgų palaikai.
Tyrinėjimų metu atrasta ir įprastiniu būdu palaidotų žirgų kapų. Žirgas laidojamas kniūbsčias nedidelėje, apie 1,5x0,6 m dydžio, duobėje. Tačiau šį kartą preparuoti tik 2 tokio tipo kapai. Žirgas įspraustas nedidelėje duobėje su po savimi palenktomis kojomis, galva pakišta po krūtine. Pasturgalinės dalies kaulai randami aukštėliau nei krūtinė ir galva. Kai kurie žirgai atrasti sudėtingesnėje padėtyje – pusiau kniūbsti, galbūt į kapą sumestos atskiros stambios arklio kūno dalys, guli pusiau ant dešiniojo šono, pusiau ant pilvo, snukiu gilyn į žemę, žirgas guli kniūbsčias, parklupdytas ant priekinių kojų.
Galima manyti, kad kai kuriuose kapuose rastos žirgų aukos: laidota galva ir priekinės kojos arba tik galva. Tokį kapą gan sunku identifikuoti. Kape 201 aptiktos dviejų žirgų stambios galvų dalys ir keletas priekinių kojų kaulų, kapuose 202 ir 203 – galvos ir priekinių kojų kaulai. Jų laidojimo kryptis ta pati kaip ir kitų – V, ŠV. Duobė paprastai mažesnė – 0,65x0,36 m (kapas 201), apie 1,2x0,4-0,8 (kapai 202, 203), virš jų visuomet randami kito žirgo palaikai.
Žirgų kapuose rasta įvairių dirbinių. Dalis žirgų laidota su žąslais (iš viso rasta 14 žąslų fragmentai), paprastai tai įvairaus skersmens žiediniai žąslai, kai kurie su skersinukais (kaulo-rago, geležiniais strypeliais, žalvariniais lenktais). Keliuose kapuose aptiktos balnakilpės (iš viso 4). Didelę radinių dalį sudaro įvairiausi diržų apkalai ir jų dalys – stambios geležinės plokštelės (gan nebūdingų iki šiol žirgų kapuose formų), žalvarinės plokštelės dengtos sidabru, įprastiniai bronziniai stilizuoti kryžiniai apkalai. Kai kuriuose kapuose rasta puošnių kamanų likučių. Ant odinių dirželių tvirtinti švino-alavo spurgeliai, paviršiuje dengti sidabro plokštele. Kai kurių žirgų kamanos gausiai puoštos žvangučiais. Deja, jos labai prastai išlikusios, tad įmanoma tik iš dalies rekonstruoti. Kai kuriuose kapuose rasta geležinių skambalų likučių. Dalyje kapų buvo gintarinių dvigubo nupjauto kūgio formos karolių (7 kapai). Dažnas reiškinys – įvairaus dydžio karčių įvijos, dažnai su išlikusiais viduje raištelių likučiais. Labai dažnos kapuose įvairių formų geležinės sagtys: ovalios, kvadratinės, stačiakampės, penkiakampės, D formos.
1999 m. tyrinėjimų metu kapinyno P pakraštyje, nukasinėjant paviršių, rastas dviašmenis pusiau perlenktas kalavijas. Jo ilgis 91 cm. Geležtė 5,5 cm pločio, buoželė pamesta. Sprendžiant iš taisyklingos formos bei galuose platėjančio skersinio, kalavijas galbūt skirtinas S tipui.
R-ŠR kapinyno pakraštyje rasta keletas apskritų duobių, užpiltų rudu permaišytu smėliu. Sprendžiant iš sluoksnių stratigrafijos, duobės yra vienalaikės su kapinynu. Forma ir padėtis kapinyno pakraštyje liudija, kad jos sąmoningai iškastos, galbūt skirtos kapinyne vykusioms apeigoms, nors jokių degimo, medienos pėdsakų nepastebėta.
FIKSUOTOJAS: Mindaugas Bertašius
FIKSAVIMO METAI: 1998-1999
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas (Marvelė)
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 248-251
©: Sukūrimas Mindaugas Bertašius
©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas