Archeologijo objektas "Marvelės kapinynas (Kauno m.)" >> "Žirgų kapai"

Archeologija


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=113&FId=133

PAVADINIMAS: Žirgų kapai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Masiniai žirgų kapai datuojami 10-12 a. Dažniausiai vienoje duobėje laidota po vieną žirgą, kartais po du ar po kelis (šalia vienas kito arba vienas ant kito). Visi žirgai buvo vyriškos lyties, daugiausiai 4,5-10 m. amžiaus, pastebėta, kad jų antrasis kaklo slankstelis buvo smarkiai suktas.
Žirgai buvo laidojami negiliai, dažniausiai po vieną mažose, jų dydį atitinkančiose 1,2-1,5x0,55 m dydžio duobėse. Absoliuti dauguma žirgų guli kniūbsti, parietę po savimi priekines kojas, neretai smarkiai užlaužtais po krūtine sprandais. Daugumos žirgų pasturgaliai yra 0,1-0,5 m aukščiau už galvą - tai lėmė savita duobės forma - galvos pusėn ji ryškiai žemėja. Visi žirgai galvomis orientuoti į V-ŠV. Tik keli žirgai gulėjo ant šono.
Dauguma žirgų buvo su žąslais, dalis - su puošniais žalvariniais ar kauliniais laužtukais, balnakilpėmis. Žirgai puošti įvijomis su išplota dekoruota plokštele, apyuodegiais, puošniomis kamanomis su žvangučiais. Kai kurių įkapių analogijos pastebimos Padnieprėje - kryžiaus formos diržų apkalėliai su iškilia pūslele, dekoruoti kryžiaus ornamentu, kamanų kabučiai-žvangučiai ties žirgo kakta.
Paminėtina atskira kapinyno dalies žirgų kapų grupė, išsiskirianti tuo, kad čia laidotos atskiros žirgo kūno dalys. Kaulai paprastai išmėtyti 0,8-1x1,2-1,8 m plote visai netoli buvusio paviršiaus. Šių palaikų padėtis kapinyne, kaulų išsidėstymas jame aiškiai rodo, kad tai - sąmoningas laidojimo būdas, o ne suardyti žirgų kapai. Atrodo, panašių kapų būta ir Veršvų kapinyne. Tokios laidojimo tradicijos 10 a. žinomos šiaurės Rusijoje, Pavolgyje. Prūsijoje 9-11 a. vietoj žirgo imta laidoti jo odą, galvą, apatines kūno dalis. Tai gali būti ir laidojimo apeigų liekanos, kai aukojami gyvūnai kapoti į gabalus - tai 9-11 a. skandinavų vikingų paprotys, 9-10 a. ritualinis skeletų niokojimas žinomas Balkanų-Dunojaus kultūroje.
Ištyrus žirgų griaučius, pastebėtos šios žirgų ligos: kulno kaulų suaugimai, suaugę juosmens slankstelių skersinės ataugos, krūtinės slankstelių suaugimas, po lūžio suaugę pėdos kaulai, dantų kariesas, dantų trynimosi anomalija.
Kartais, kartu su žirgais, aptinkama ir kitų gyvulių kaulų - šuns, paukščio, avies/ožkos.

FIKSUOTOJAS: Mindaugas Bertašius Linas Daugnora

FIKSAVIMO METAI: 1994

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: 1994 m. Marvelės kapinyno tyrinėjimams skirtos konferencijos medžiaga.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Sukūrimas Linas Daugnora

©: Išleidimas Leidykla „Žalioji Lietuva“

©: Sukūrimas Mindaugas Bertašius Leidykla „Žalioji Lietuva“

Atgal