NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9516&OId=6702
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Žvirblys turiej miški ant kinsa suneštą lizdą. Ir mata, kad kurmis atein rausdams žemę statiai ant jo lizda. Žvirblys pradiej dideliai skaručiotis, kad neprietelius trumpami laiki išgraus jo lizdą ir žvirblukus išgaišins.
Kami bus nebuvįs atein vilkas ir klaus:
– Žvirbli, ko teip skaručiojys?
– Eik, – saka, – kur neskaručiosys: atein šitā neprietelius, išdraskys mana gyvenimą.
Vilks saka žvirbliu:
– Kon tu man dūsi, aš tavi nu tos nelaimės išgelbiesu?
Žvirblys saka:
– Aš tau dūsu privalgyti ir prigerti.
– Gerā! – vilks atsaki.
Vilks atsiguli ant žemės ir lauk. E, pradiej kurmis, žemes keldams, artintis pri lizda. Tiktā vilks capt grobi su abim kojoms ir užmuša kurmį. Vilks:
– Nu, dabar, – saka, – dūk, ką prižadiej.
– Nu, palauk, – saka, – ēkiam į sodą.
O soda buva veselė. Nueja žvirblys su vilku į sodą, lypi vilku įlinsti į kanapius ties langu – ir pats žvirblys tup kanapiūsi. O vasaras laiki langai atidarinieti, susiedin žmonis apei stalą, ger, valga, jūkias. Kur bus nebuvįs žvirblys purst ir įlieki par langą ant stala, pradiej meisą lesti: čak čak! Pamati bobos, pradiej šaukti:
– Žvirblys, žvirblys les meisą!
Veselnykai, viskon pametin, pradiej žvirblį gaudyti. Žvirblys purst pakila į palubį, pradiej po trobą lakioti, o veselnykai sukila visi gaudyti žvirblį po trobą. Žvirblys iš trobos į bukavą, iš bukavos į priesienį. Gauda veselnykai žvirblį, o vilks tu tarpu dreikt pašoka ant stala, pradiej jėsti meistą ir ragaišius – jėd kyk noriedams. Kur bus nebuvusi pamati motriška, kad vilks ant stala, pradiej šaukti:
– Vilks, vilks!
Ty, pametin žvirblį gaudyti, pūli pri vilka. Vilks par langą drykt iššoka, visa ko prijėdįs, o žvirblys par duris purst išlėki, ir abudu nueja atgal į mišką. Žvirblys klaus vilką, ar privalgė. Vilks saka:
– Privalgiau, bet kas bus su gierimu?
Žvirblys saka:
– Palauk, siediek čia šalip kelia, o aš tau dūsu ir prigerti.
O iš antros sodos turie vežti alų par tą mišką. Vilkas sied miški netoli nu kelia, žvirblys tup ant medžia šakos. Ir atvežia žmogus su alaus bačkoms. Tiktā kur bus nebuvįs žvirblys purst ant arkliu pasturgalį užliekįs pradiej kirsti su snapu – čak čak. O žmogus, pamatįs žvirblį ant arkliu, su votagu žvirbliu šmenkšt šmenkšt! Žvirblys nulieki ant ausų arklia, pradiej lesti, o žmogus saka:
– Ar matā – ir sules žvirblys arklius!
Iššoka žmogus iš ratų, pagrobįs kirvį, pūli pri arkliu, noriej žvirblį nukėrsti, bet žvirblys purst nulieki ant alaus bačku, užtūpįs pradiej su snapu kirsti – čak čak, o žmogus pūli su kirviu ant žvirblį, tiktai čak čak ir pakapoja bačkos lankus, o alus ant žemės čiur, čiur, čiur ir ištekieja. Žmogu pavažiavus šalėn, žvirblys pavadina vilką, saka:
– Gerk gerk.
Vilks prigierįs ir prijėdįs, nueja kožnas sau.
Tokia prietelystė vilka su žvirbliu buva.
FIKSUOTOJAS: J. Godeliauskis
FIKSAVIMO METAI: 1904
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Varniai, m., , Telšių r. sav., Telšių apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 42-43, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 13
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: žvėrys ir paukščiai.