NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8797&OId=5997
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Pirm čėsų tarp paukščių nebuva nė kokia davada. Jie da neturėja karaliaus. Tai susitarę visi vienądie susilėki an dideles, lygias pievas. Čia buva erelis, gandras, strazas, kurapka, gulbe, čia buva vyturys, kieli, žvirblis o ir mažasis nykštuks. Kožnas kla[u]si:
– Kas bus mūs karalium? Kas bus mūs karalium?
Kožnas būtų mielai norėjęs karalium pastot, ale nė viens nedrįsa pasakyt: „Aš būsiu!“ Ilgai bekla[u]sinėjant, galia[u] kytrusis gandrelis lenkty lėkt užmani: kas a[u]kščiau išlėks, tas bus karalium. Gandras mislyjos tei pats laimėsiąs, juk jis šauniai a[u]kštai mok lėkt. Visi paukščiai tam ir pritari.
Visi dabar taises lėkt, kai ja[u]ni gandriukai, su sparnais spleznodami, nė viens negalėja čėsa prila[u]kt, kad bus lenkty lėkta. Gandrui su snapu liepė kalt ir tada visiems lėktie. Ale kad būtum tą lėkimą matęs! Gandrui pakalus, pasikėle kai debesis, ors lyg įsupts pasijudina ir sparnų švilpims buva kai ūžims vėja senõ girio. Kurapka, vis čerkšdama pakilus, tik vėl plept an žemes. Višta, vos galelį išlėkus, klegėdama nugarmėja ir, sunkiai nutūpdama, kone kojas išsisukina. O kiti paukščiai prisisylydamiesi lėki, kiek tik įstengi: kožnas troška karalium būt. Ale daugums ik gala netrivoja. Viens po kita pailsę, žemy le[i]dos. Tik gandras be[i] erelis nepasile[i]sdamu už kits kita vienudu vari kai drūti, lėki ir lėki per debesis į padanges, kad vos primatyt galėjai. An gala ir gandras pailsęs sparnus pale[i]st pradėja. Erelis, viens likęs, krykštava:
– Aš karalius! Aš karalius! Kas mok aukščiau išlėkt kai aš?
– O aš! – sucirpi nykštuks, aukščiau erelia suspurzėdams.
O iš kur tas atsirada?
Ve, tas kytrolius, ereliui bepasikeliant, slapčiai an kojas užsitūpi ir čia kiunksoja, pakol erelis aukščiau lėkt nebgalėja. Tas, rods, dasyk susimdams bande pralenkt, ale nevalioja. Ką nuilselis davys pasilsėjusį!
Tei mažasis paukštelis, su klasta visu aplenkdams, karalium pastoja. Ale jis, sava klastos gėdėdamasis, no to čėsa po krūmus landžo, o visi paukščiai, jo menk atbodami, šaukia:
– Karalėli! Nykštukėli!
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Galbrasčiai, k., Nemanskoe apyl., Krasnoznamensko r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 222-223, Nr. 95
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 95
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 48
Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung, 2 – 1898.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: paukščių pasakos.