NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8794&OId=5994
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kasmet pavasarį, ledams išėjus, Nemunu, Šešupe ir Jūra va su tvanu užbėga žmonės valtyse, šaukdami:
– Stentų! Stentų!
Dyvna mums jų kalba. Jie:
– Et so pagada, – arba: – Styb.
Irklą vadina vairu, stintas vadina stentomis arba stempliemis, kurios „teip švyžias, kad puo juovarynu dar stragaliavusios“, maina stintas lygiu saiku an rugių, o labai užpyksta, jei kas juos kuršiais vadina, nės jie nor būti – žvejais. Kodė juos tei vadinam? Tarp savę kalbėdami, jų keli nesaką: kus, bet: kurs. Pagal tą ištarimą visi tei kalbą tą vardą „kuršiai“ įgava, kai ir jų kaimynai estai* pagal tą žodį „ėsti“ vietoj „valgyt“.
Kiti vėl pasakojas, kai kartą žmogus svetur nuklydęs no taka ir, skersai per laukus beeidams, turėjęs pro tvorą lįst, o sutikęs anos žemes žmogų ir kla[u]sęs:
– Kas čia per vieni gyveną?
Tai ans surikęs:
– Kur lendi?
Šis supratęs povisa[i] kitai ir mislyjęs, tai bene žemes vards, ir kitiems tą vardą pasakęs. Ale, mã rodos, tai tik y juokai, Kurliandijas vardą paikai išguldą*.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Galbrasčiai, k., Nemanskoe apyl., Krasnoznamensko r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 220-221, Nr. 92
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 92
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 60
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: ethymologia vulgaris. L. Saukos pastaba: K. Jurkšaitis aiškina Nemuno vardo kilmę, sieja su Indija, Kalidaso dramoje minimu tokiu pat vardu. Paaiškinimai: e s t a i – Bs. išn. Vardas „estai“ paein iš „aistai“, lot. „Aesti“, „Aestiorum gentes“ (Tacitas) Kurliandijos vardą paikai išguldę – Bs. išn. Kurliandija – iš kurai + vok. Land = šalis, kraštas.