NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8785&OId=5985
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Galbrasčiai šiandie yra didelis kiems, tarp karališkosias Trepėnų girias ir Šešupes gulįs. Išilgai važiuojant mylias* kelia ilgs, o Šešupe bebėgant, an pusantras mylias. No Šakių rubežiaus ik Raguvas* yr upe čiela mylia. Šešupi labai srauni, no Lazynų vandens malūna ik įbėgia į Nemuną, krint ji dvidešimt pėdų an šešių mylių ilguma. Kad pavasarį tvyst, tai vanduo kai no kalna kūliais vis ritas ir raudonoji verd, o vasarą tei išsenk, kad menkia[u] dvi, kitąkart ir ik penkių brastų atsirandas. Vyria[u]sių viena vadinama šio galo, antroji – ano (būtent – kiema) gala brasta. Iš to kiems turįs ir savo vardą: Galobrasta, kai seniejai pasakoja, kadang didžia[u]sias butų būrys netoli ano gala brastos iš senovės parengts. Seniejai girdėję sava tėvus da apie tai kalbant, kad prė šio kiema kapinių iš visa, mã rods, 14 kiemų priklausi, tie visi čia sava nebaštninkus la[i]doję. Kapines šalia Raguvos labai aukštai an upes kranta gul, ir tę pasistojus anus keturiolika kiemus apmatyt galima.
Pasakojama, būk pirm ilgų čėsų šim kiema gale buvęs didelis dvars, kuriam anie kiemai į baudžiavą eit kalti buvę, ir pilis stovėjus, kur šiandie šim gale: Vaičulyj, ėsanti Strasini, rasi 10 murgų* baluti, pusiau karališko girio, o pusiau būrų laukuos randama. Per jos vidurį, pagal karališkąją, vieškelis šakoms dabar iškimšts ir žeme apipilts. Šalia an ariama lauka, kur pirm to giria a[u]ga, da pats esu matęs išartas didias degtines plytas. Kiti sakos kelmus imdami radę ir pamatus. O pilis suvisu nugrimzusi Strasines balo dėl griekų ir prispaudima, apžėlusi samanoms ir apa[u]gus nuskurdusioms pušelėms. Netoli, rasi tūkstant žingsnių atstu, karališko girio randasi medžiais apa[u]gus kalvuti tarp plynes be[i] sliūgynų, šiandie da vadinama alkelis, t. e. mažasis alks. Kad tik tę nebus buvus sena apieras vieta! Lanka, čia pat prė Šešupes gulinti, vadinas Toliejas, už jų tuojau šio galo brasta, arba girdykla.
Seniejai saka, būk ta pilis da ypatišką, šiandie jau užmirštą vardą turėjus. Kiems no tos pilies puse mylios atstu šalia ano gala brastos yra pabudavots, kai jau minėjau, iš to sava vardą gavęs. Šis gals vadinams Vaičiulis, o vėl Raguva yra ypatiška vieta tarp kapinių ir tarp ano gala brastos an Šešupės kranta. Upes krants baisiai status, upelia, kai ragas palinkusia ir prieš upę vis platy einančia, smarkiai išgria[u]ts, abypusiai lyg ragus iškėlęs stimpsa. An tos vietas no senovės čėsų Joninių dieną švenčia, ugnis kūrędami ir kupolems stenderius įkąsdami. Ale skyriumis: an vieno rago vis ja[u]nosias mergas, an antro vyriškiejie. Juokų dė dabodava antriems kupoles prislinkę pavogt.
Pašešupy čia pat gulėja su kalnu nuslinkęs akmuo toks didis, kai buts, rasi 30 pėdų ilgs, o baisiai kiets ir juods. Iš to, mã rodos, mete 1880 Girniaus Fricas penkis aktainius priskaldi ir paveži. Šešupes žveją iki Lažynų malūna kartą už 10 dolerių nusipirka, kuri jiems da šiandie priklausa. Mara čėse 1709–1711 giltinė visus gyventojus pasma[u]gi, tik du senuku lika, vyrs ir motera. Ir tuodu buva jau an kapų išnešę, ale, laidotojams paėjus atsigert, no morų į rugius įsirita ir tei išlika nela[i]dotu gyvu.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 212-213, Nr. 83
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 83
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 50
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: pasakojimai apie piliakalnius. K. Jurkšaičio pastabos: po pavadinimo vokiečių kalba yra vokiška paantraštė: „Lokalinės sakmės iš Galbrasčių", o po viso vokiško teksto vertimo: „Pateikta pagal senųjų ir mano tėvo prisiminimus". L. Saukos pastabos: mylias – orig,. skl., Bs. skl. mylios Raguvas – orig. skl. Raguvos m u r g ų – Bs. išn. margų