NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8782&OId=5982
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nežinau, nė kur, nė kada, tėv-eliams išmirus, viens vaik-už-ėlis lika an sviet-užia. Bėdnas sirat-ėl-ytis būdams ir niekur viet-už-ates neturėdams, pasimislyja į sviet-elį kelia[u]t, bene rastų kur pastog-ut-utę sava amž-el-ėliui. Kelion-už-ėlei daugiau nieka neturėja, kai keletą varšk-utes kėž-uk-užių ir sūr-užia kamp-ut-yt-ėlį, o rank-el-ytė stiproką apgeležuotą ąžuol-už-yt-ėlia lazd-už-ikę. Bekelia[u]dams atrada nuvargusį paukšt-yt-už-ėl-yt-ėlį an žem-už-ėles begulintį kai negyvą. Atšildyt norėdams, įsikiša į delmon-yt-ėlį ir, prėjęs kaln-už-at-yt-ėlį, an to užsilipa apsidairyt ketydams, kur ėsąs. O ir sutika tę baisų, didį milžin-uk-ytį jį užmuštie jau besikėsantį. Tam jis su sava lazd-el-ėle greit an koj-ikes piršt-uk-ėlia vieną bakstelėja, kad ans an vienos koj-ut-ėles šokinėt pradėja, gvolt-užį šaukdams: buva jam vištak-atę patropyjęs skaudžiai už-ga[u]t.
— Na na, – sakąs žmog-el-ytis pasidrąsinęs, – ko tei baisiai rėkauji? Juk da tik bos pridėjau sava laz-ut-ytę! Kas bus, kad pata[i]kęs išilgai sveikat-ėles užsmogsiu?
Ir jau iškėlęs kėsės. Milžin-uk-ukas šauki:
– Nemušk, nemušk! Jau susikalbėsva kai brol-yt-už-ėl-iukai, pastosva draugal-yt-ėliai. Tava tas knipel-už-ėl-yt-ėlis labai skaudus bos užga[u]dams. Matysiu, ar ir šiai turi syl-už-ates! Bandysva spa[u]st.
Ir, per vidur-užį paėmęs, strampą gal-ut-yt-ėlį spa[u]di, kad pro abu gal-yt-už-ėliu syv-elis virt pradėja.
– Tai nieks!–atsiliepi šitasai. – Spa[u]siu paėmęs akmen-ėl-užį.
Ir, pagriebęs sava kėž-uk-ėlį, spa[u]di, kad vanden-ait-ėlis strukl-ėl-ytiais bėga abigaliai.
– Tai syl-už-ate!
– Dabar imsiva mest, katras toliau numestų.
Ans, pagriebęs akmen-uk-ėlį kai vyr-už-uka gerą galv-už-at-ikę, gal-ut-ytį nulakina, o šis, pagriebęs paukšt-uk-yt-ėlį iš delmon-ėlia, kai meti, tai šis nusigandęs lėki ir lėki, kol ak-el-yt-ėlems pradinga, jųdviejų nė viens nemati nusile[i]džiant.
– Tai metim-už-ėlis!
Milžin-uk-ėlis pabūga, tai matydams, ale geriau jį per prietel-uk-yt-ėlį turėt norėdams, pasikvieti į sava nam-ul-yt-ėlius pas sava brol-už-ačius, tiems namie vislab papasakodams. Tie, patys įbūgę, susitari jį naktužėlė bemiegant užmuštie. Ir apčiupinėję paėmi gelež-yt-už-ėles storą kart-ait-ytę ir droži per priegalv-a[i]t-a[i]tį, kad ir lovuž-ėl-uži sugriuva, mislydami jo galv-el-yt-ėlę sukulsią. O šis tyčioms koj-učių gal-ut-ytyj buva atsigulęs ir galv-eles viet-el-yt-ėlėj aprištą ir apvyniotą puod-el-ait-uk-ėl-yt-ėlį padėjęs. O lov-at-ėlei suyrant, pašokdams surika:
– Kas čia mana lov-el-yt-užę užgava, kur tik y mana laz-yt-ėli?!
Anie pabūgę išbildėja, jam nam-už-yt-užius vienam palika ir anaip toli potam jo lenkės. O jis, tuose įsirengęs, be ba[i]m-už-ėles gyvena, kol gyvs.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO METAI: 1868
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Jurkšaičio pastaba: girdėta apie 1868 m.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 209-210, Nr. 80
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 80
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 47
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat ; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės: milžinai.