NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8777&OId=5977
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Senos gadynės turėja a[u]kštam ąžuole didiai didelis paukštis, vadinams skalas, sava lizą. Visą medžia viršūnę buva apkrovęs tei plačiai, kai ąžuola šakas skėtės. O tam jis a[u]gina sava vaikus, iš vien’ avių be[i] veršių ir šiai maistą besočiams parnešdams.
Kartą atradęs ja[u]ną karaliaus sūnų, an vejutes besibovyjantį, ir, į sermėgą įkibęs, parneši gyvą į sava lizą vaikams. Tie būt tikrai suplėšę, ale tas vaiks tei graudžiai verki, kad jo draskyt pabūga ir ne po ilga su juo suprata. Naktimis jie jį dengi sava sparnais ir šildi, dienoms jam maista prikiša. Taigi tas karala[i]tis nė badu mirt, nė sušalt neprivali, bet paukščia lizely mita.
Ne po ilga senis bile kur pagrėbęs parneši ir karala[i]tę, labai gražią merga[i]tę, o tą skala jaunikiai prėmi lyg su džiaugsmu, būk jau pažindami žmogaus. Žmonių ir paukščia vaikai tei ilgą valandą krūvõ gyvena, kai broliai ir sesers sutikdami.
Kartą gadyjos karaliui su zelnierių pulkais per tą girią joti, o bejodams išgirst lyg ore kūdikius kalbant. Gerai įsiklausę, suprata ąžuole ėsančius. Viens užlipęs atrada karaliaus vaikus skala lize ir juodu nugelbėja. O karalius, vaikų neturėdams, prėmi juodu per savuosius. Uža[u]gę susimila ir susivedi. Mačiau da iš tola per kopūstų lysę pro plyšį juodu kariūnavojant. Tokia gražuma šiai niekur nemačiau ir nematysiu. O jūs rasi ir norėtumėt to matyt? Tai pala[u]kit, kol vėl kartą tei nusiduos.
Kiti galą tei nubaigia pasakodami, būk karala[i]čiu du ilgus metus an liza turėja tupėt, kol paa[u]gę. Skala vaikai ir potam jiems prinešę maista pilnai, juos no ąžuola nukilnoję an žemes, kol išlipt negalėja, ir su jais an vejos pasiliustavoję. O karaliui su brazdėjimu tad attra[u]kiant, palėkę paukščiai, vaikai krūme pasikavoję, ir tę juos atradę bekiūtančius. O vėliau tei labai tikę porui, tartum juodu paukštis tyčioms būt išlasęs. Todė ir šiandie toks priežodis lika: „Lyg paukščių sulasyti“.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO METAI: 1868
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Galbrasčiai, k., Nemanskoe apyl., Krasnoznamensko r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Jurkšaičio pastaba: girdėta Galbrasčiuose, Ragainės pav. ir Tilžėje apie 1868 m.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 199-200, Nr. 75
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 75
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 40
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat ; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės.