Knygadvario objektas "BsTB 1 196-72 Pasaka AT 1416 – Ansas ir Gryta" >> "Teksto 1993 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8763&OId=5963

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Pažįstama yr per „Keleivį“ tarp lietuvininkų ana pasaka apie Ansą be[i] Grytą, kuriuodu, sunkiai dirbdamu, an Adoma be[i] Ievas barės dėl anų paikystes darže Eden. Pons girdėdams pažadėja jiemdviem geras dienas ir kasdie geria[u]sią valgį, tik vieną uždengtą bliūdą neturį pakrutint. Kad tai darysią, tai būsiąs gerųjų dienų gals. Juodu pasisėduse tik privali valgyt ir gert, ko širdis geidi. Ypač moteriškei uždengtasis bliūds akyse vis kyšoja. Juodu tol mini, kas čia galėtų būt pakavota, kol užsigeidi no* pamatyt. Bliūdą atdengus, pelė tik drykt iš to, bliūds susidauži, dangtį pale[i]dus. Pons įėjęs da tą pačią die iš rojaus išvari besijuokdams ir bekoliodams.

FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 196, Nr. 72
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 72
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 37
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat ; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-krikščioniškos-moralinės. L. Saukos pastaba: n o – orig. išn. (vokiškai) nors

Atgal