Knygadvario objektas "BsTB 1 184-56 Pasakėčia AT- – Sens žvirblis mokina ja[u]nąjį" >> "Teksto 1993 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8728&OId=5931

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kartą žvirblis, an liza tupėdams, mokina sava sūnų no visokių smerties priegadų ir no žmogaus pasisaugotis.
– Jeigu tėmyji kokį vaikiną tave pamačius o lenkiantys prė žemes, tai labai čėsas spurstelt, nes pagriebęs akmenį meta ir ve[i]k gal patropyt.
– Ei, – kla[u]si ja[u]nasis, – o kai tad, kad jis akmenų delmoną prisikrovęs jau atsineš?
– Tu jau kytresnis už mane! – sučirški senasis. – Lėk į svietą!
Ir pastūmi jį no liza, kad kūliais nudulkėja.

FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Galbrasčiai, k., Nemanskoe apyl., Krasnoznamensko r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Jurkšaičio pastaba: girdėta Galbrasčiuose, Ragainės pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 184, Nr. 56
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 56
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 22
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: paukščių pasakos.

Atgal