NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8723&OId=5926
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nepadyvai, kad lietuvninks vokiečia nekenč, nės kožna giminė nor būt visų geria[u]sia šim sviete. Žemaičiai vadin vokietuka vardu patį velnią. Keli lietuviai apie jo pradžią teipo pasakojas. (Dyvų dė pranešiu, kokius niekus jie tauškia*.)
Noaka akrūtui an kalna nusile[i]dus ir visiems gyvuoliams iš jo išeinant, pribėga šunelis besimalonėdams prė kojų, padėja galvą an kelių, laiži ranką. O Noaks iš pradžios nesuprata, ką jis norįs. Potam užjutęs jį prietvaras* dėlei kenčiantį, atsineši lotgrąžtį ir prižėlusįjį pasturgalį pragręži. Iš tų skiedlų atsiradę vokiečiai. Senia[u]siejie da atsimen, sava akimis tai da matę.
O vokiečių vardas tei atsiradęs. Pirmąjį kartą susimuštie norint, išsiunti lietuvninkai špiegą ištyrinėt, kas tie nematytiejie per žmones ėsą ir kuo vardu. Garsas ėja, būk anie dideli kai milžinai ir nepvaliotini. O špiegavojąsis buva iš klaipėdiškių krašta, kurių kalba yr ypatiška ir kurie nesaka, kai kiti Lietuvas žmones, „kūdikis verk“, bet „voaks bliaun“. Jam ypač įkalina an jų augmens dabot. Nutykinęs mažuosius zaksų vyrus gava matyt ir sugrįžęs, pečius patra[u]kdams, kla[u]sinėjantiems daugiau nieka netsaki, kai sava ypatiško kalbõ, „voakytei!“ ir lyg pagerindams: „Voakyčiai!“ (tai est kitų kalbõ: vaikyčiai, vaikeliai). Iš to žodžia visiems ir nenorint juokas kila, ale vardas pagal kitų ištarimą „vokiečiai“ pasilika ik šiandie.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO METAI: 1870
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Griklaukiai, k., Nemanskoe apyl., Krasnoznamensko r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 182, Nr. 51
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 51
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 16
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: istorinės. K. Jurkšaičio pastaba: girdėta Griklaukiuose, Ragainės pav., 1870 m. L. Saukos pastabos: tauškia – orig. skl., Bs. skl. zauny prietvaras – orig. skl., Bs. skl. prytvertines