NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8705&OId=5909
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kartą žmogus girio paklyda ir beklydinėdams galia[u] priėja butą, vidury girios pabudavotą. Čia laikės razba[i]ninkai. Ale jis to nežinoja, bet drąsiai į butą įžengi. Jam giliukis: nerada nė viena plėšikų namuos, tik vieną vienintelę seną bobelę, razba[i]ninkų vyria[u]sioja motyną. Tai jis sava vargus išpasakoja, o ji jo gailėjos ir dūmoja, kai tą žmogelį išlaikyt galėtų. Pavalgydinus jam tei kalbėja:
– Atėjai an sava negiliukia į plėšikų namus. Jei jie tave užmata, tai tau smertis po akių, o jei ir tik tava pėdas ar prakaitą randa, tai jų šunys*, kurie kožna viena pėdas atseka, be malones tave suzuis. Tava giliukis, kad jie dabar ne namie ir tei ve[i]k nepargrįš. Tu tik tada tegali iš jų nagų iškliūt, jei tėi akarot darai, kai aš tave pamokysiu. Šiąnakt be ba[i]mės gali miegot. O rytõ rytą, anksti atsikėlęs, bėk tuo taku, kurį tau parodysiu. Ale tankiai no taka į šalis paėjęs, bėgiokie kryžių kryžiumis, manę[s] dė’ ir galą atgalio, tada skalikai tava pėdas niekai netseks. Preisi potam upelį – prė to vėl kryžiumis subėgiok, juo margiau, juo geriau, ir prė lieptu įsibrisk į vandenį ir, upeliu ilgą galą pabridęs, galėsi eitie sava keliu, ik iš girias išeisi. Tei darydams, iš plėšikų nagų išsprūsi.
Žmogelis, labai pasidėkavojęs, tei ir padari, kai buva mokyts. Po girią bebėgiodams, užsitrukina ir, prė upelia vos prėjęs, jau išgirda skalikus karštoms pėdoms atlojant. Dabar jam stroks! Jis bos paspėja galelį upeliu pabrist ir išgirda vieną šunų jau prė liepto sulojant, kiti, rods, da po girią bėgioja, pėdų atsekt nežinodami. Žmogus susimislyjęs greit po vandeniu panėri ir, bos nosį iškišęs, lindoja vandeny. Ieškoja, ieškoja šunes ir, paupiu bėgdami, vis pro jį prabėga, ale jo neužjuta nė pėdų netseki. Razba[i]ninkai pūstyjos nieka neradę ir grįža šunis švilpdami namo.
O žmogus, aniems paėjus, linksmas namo pasprūda.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO METAI: 1860-1863
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Galbrasčiai, k., Nemanskoe apyl., Krasnoznamensko r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 172, Nr. 42
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 42
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 7
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: skeveldra pasakos apie razbaininkus. K. Jurkšaičio pastaba: girdėta Galbrasčiuose, Ragainės pav., apie 1860–1863 m. L. Saukos pastaba: šunys – orig. skl., Bs. skl. šunes