NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8701&OId=5905
PAVADINIMAS: Pasaka, tekstas redaguotas 1993
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vargings žmogus girio an upes krantą capt capt medžius kirta. Jam becampyjant, kirvis no kota smukt ir nusmuka ir tik pūkšt į upės gelmę įkrita. Vargšas pravirka:
– Ui ui ui mana kirvelis! Avu! Kas mã tą sužvejos? Iškada pajiegioja mana kirvuka!
Tam tarpe tik pakabakšt pakabakšt pašlivikšt ir atšlubava sens diedas, pakla[u]sdams:
– Ką tu tei ujujuoji? Kas tau tikos?
– Je je, mana kirvelis, avu, įkrita į gelmę, o kitą nusipirkt neįstengiu, labai vargings ėsu. Kuo dabar medžius kirsiu ir vaikams duoną pelnysiu?
– Tič, tylėk, nedejuok! Aš tau jį sužvejosiu.
Ir tik brūkšt brūkšt, rudinę pametęs, padrumst į upę. Po valandėles stūgt vandeny ir išneši a[u]ksa kirvį, sakydams:
– Te, imkis! Ar tai ne tava kirvis?
– Ak, ne, ak, ne, ne mana! – atsiliepi vargšas.
Vėl drumst senasis po vandeniu ėmęs panėri ir po į valandėles kūzt iškila su sidabra kirviu.
– Ne mana, ne mana! – šauki vargingasis, bos pamatęs.
Trečiąkart drumstelėja ir išneši geležinį kirvį.
– Tai mana kirvuks, tai mana kirvuks! – sušuka vargšas, pilns džiaugsma. – Dievui dėkui, dėkui ir tau, kad sava kirvuką vėl atgavau.
Ir tik čiupt kirvelį iš anoja rankas ir skryst an namų jau buva bebėgąs saviemsiems vislab pranešt.
– Uhū, uhū! – sušauki jį senasis ubags, sakydams: – Kadang tu toks viernas ir pasikakdinąs žmogus, te, dovanoju tau ir a[u]ksa be[i]sidabra kirvį.
Jam namie tik pliopt vislab išpliopiant, išgirda kaimynų viens, besotis. Tas susimislyjęs kalit į girią, davai kirst capt capt į medį tõ pačiõ vieto, o jo kirvis, liuosai užtaisyts, tik pašmukšt no kota, papliumpt į vandenį. Dabar jis:
– Ui ui ui! – praded dejuot dėl sava kirvuka.
Pašlivikšt pašlivikšt, senasis diedas jau ir čia:
– O kas tau tikosi?
– Mana kirvuks pūkšt į gelmę įkrita ir paskenda – kas jį mã sugraibys?
– O aš! – atsakęs senasis, padrykt į vandenį ir po valandėlės tik stūgt su geležies kirviu: – Tai tava kirvis?
– Ne mana, ne mana! – atsiliepi besotis.
Vėl drumstelėjo senutis ir po valandėles stūgt su sidabra kirviu:
– Ar tai tavasis?
– Ne mana! Manasis kitoks!
Trečiąkart senasis pūkšt į upę ir vėl tik kyšt iš vandens su a[u]ksa kirviu.
– Tai manasis! – susuka begėdis prasidžiugęs.
Ale jam tei begėdiškai bemeluojant, diedas tik šmukšt po vandeniu panėri ir daugiau jau niškila. Besočiui šnypšt a[u]ksa kirvis pro nosį. La[u]ki ir la[u]ki, bene jam išneš dėmantinį. Rasi da ir šiandie bekiunksa.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO METAI: 1863
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Galbrasčiai, k., Nemanskoe apyl., Krasnoznamensko r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Jurkšaičio pastaba: girdėta Galbrasčiuose, Ragainės pav., apie 1863 m.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 163-164, Nr. 39a
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 39a
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 4
Litauische Märchen und Erzählungen: aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt / mitgeteilt von C. Jurkschat; gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung 1898.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitologinės. Moralinės.