NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8604&OId=5813
PAVADINIMAS: [Pranašiškas sapnas]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Sapnas
Gumbinė, Ragainė, Kraupiškas, Girėnai. Man, rašėjui, dar tėviškėj esant, čon pas mano brolį nekursai labai linksmas ir štukaunas berns šlūžijo. Vasaroj nekurį rytą atsikėlęs, per savo sapną apsimaudyjo. Mums apie tai paklausus, atsakė jis:
– Aš šiąnakt sapnavau, jog mūs kiemo senasis kalvis (Maksas) numiręs buvo, o jam pypkį kai špižinį puodą berūkant, visai juods vyrs jam į tą didįjį pypkį žėrinčų anglių, žarijų kimšo, kuros lyg paraks iš pypkio purkšdamos bei žarodamos aukštyn lėkė. Man teip bjauru į tą juodąjį žūrėt buvo, jog aš todėl, iš miego pašokęs, šurpulingai pasipurčau. Jei teip tur eit numirus, tai veli visai nerūkyt pypkį. Rodos, tam žmogui prastai eis, kad jis numirs. Ant didžauso nusidyvijimo dar pirmpiet patyrėm, jog senasis Maksas tąnakt pasimirė. Jis labai pypkį mylįs, degtinę pakeliąs, ale šiaip iš viso labai davadnus ir pakajų mylįs žmogus buvo. Nabašninko sūnus man pasakojo: „Kelias dienas pirm smerties tėtalis ką tik invalgydavo bei įgerdavo, tuoj vislab išvemdavo. Jam kunigą pareikalavus, man labai parūpo. Ale, Dievui dėkui, šventą večerę jis savyje palaikė“.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 79-80, Nr. 55
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Kl II
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Užrašyta Mažojoje Lietuvoje