NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8584&OId=5793
PAVADINIMAS: [Apie slogutę, vadinamą laume]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Sloga. Šluota
Gumbinė, Tilžė, Plaškiai. Strėlių Lekšas sako:
– Pas mus į šlūzmą įstojęsis Preikšuks rytmečiais visai silpnas ir lyg neišmiegojęs būdavo. Man per tai besidyvijant ir jo apie tai paklausus, tarė jis: „Kai aš Vyzų parapijo, Gudeliuos per piemenį buvau, tai bulių to ūkininko kasnakt laumės didiai slogydavo, nes tas rytmečiais prakaitu visai rasodavo. Nekuriądien aš iš jo ėdžų šiaudų į savo lovos žaką ėmiau, tai nuo tos dienos sloga nuo buliaus ant manęs užpuolė ir mane kasnakt slogindama nuovargiu ik pasilpstant“. Tai aš pagal senų žmonų pasakojimus vakare, jam atsigulus, seną šluotą ėmęs, tąją skersai ant jo lovos uždėjau, jam prisakydams tąją nenumest apsisukant. Tąnakt jau jį neslogino. Aš su ta šluota tą patį dar dvi naktis atkartojau, tai jis tapė abelnai nuo slogos valnas. Jam nuo manęs atstojus, po kelių metų su juo susiėjęs, paklausus jo apie slogų čėsą, sakėsi nuo to šluotiško liekoravimo dar niekados laumų slogyts netapė.
PATEIKĖJAS: Lekšas
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 75, Nr. 45
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Kl II
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Užrašyta Mažojoje Lietuvoje