Knygadvario objektas "BsTB 12 65-13 Mitologinė sakmė [Apie apmirštančią pranašautoją]" >> "[Apie apmirštančią pranašautoją]"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8487&OId=5704

PAVADINIMAS: [Apie apmirštančią pranašautoją]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Apmirusi prarakienė
Gumbinė, Pakalnė, Gastai. Rukių Šventikė savo penkioliktame mete, apie metą 1876, veik pusę meto kasdien saulėleidy apmirdavo ir tad pastirusi ik keturių adynų aiškiu balsu prarakaudavo. O ypačiai viską žinodavo, kas apie ją nusiduodavo. Ale, pabudus nuo tų ištarimų, nieko nežinodavo, tik sakydavo: „Dabar aš danguje buvau. Nuimkit man žaliąjį vainiką, atstokit jūs, dangiški draugai“. Ji lyg pliuškutė išsirodydavo, o ant vyriškų didžame gašlume degė. Kaimynkė Juozupaitienė kartą pasididžuodama gyrės už visus labjausiai Dievą mylinti, tai apmirusoji anąją per nevierną ir velnų pristotą iššaukė, patikrydama, jog dėl to gyraus ją nei keturi vyrai į katalikų bažnyčią įgabęt nevalios. O teip ir atsitiko, nes Juozupaitienė nuo to laiko minkštprotėlė. Nekursai regėtojis matęs jai apmirštant rudą šunį ant jos tupint ir uodegą į jos burną įkišant, ir tad ji prarakaudavo.

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 65-66, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Kl II

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Užrašyta Mažojoje Lietuvoje

Atgal