Knygadvario objektas "BsTB 12 60-2 Mitologinė sakmė [Kaip iš anksto sužinota apie mirtį]" >> "[Kaip iš anksto sužinota apie mirtį]"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8468&OId=5687

PAVADINIMAS: [Kaip iš anksto sužinota apie mirtį]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Apreiškims, dang[aus] balsas
Karaliaučus, Klaipėda, Kretinga. Žymų Putnynuks išgirdo vidurdienį po plynu dangumi balsą, jam sakantį: „Po septynų metų gausi Putnyno gyvatą“. Jis ale atsakė: „Ką mačytų man Putnyno gyvata, kad aš tik Jėzų turu, tai bagots gana esu“. Tas balsas vėl tarė: „Mano apsakyms tikrai išsipildys, o tavo tikrasis geidavimas teipo jau“. Tai jis visai negalėjo ant tos mislies pareit, kad tai išsipildyt gal. Gale septinto meto Putnynienė apsirgo, jai pasimirus ir jos vyrs apsirgo. Tam smertnai besergant, jo artimiausi gentys, jo didžo turto bei piningų su pasivydėjimais trokšdami, pas ligonį atsiskubino, bet, nelaimė, ligonis piningų stuboj gulėjo, tai jie susitarę jį perkalbėjo į kitą stubą išsinešdint, o jie, jį beišnešdami, iš po jo prie piningų raktą kytriai pavogė, tad, skrynę atrakinę, piningus suskaitė, juos tik vėl į skrynę įdėjo. Bet ligonis, kačeig ir labai silpnas, tai vislab tėmydams, labai apsisunkino. Tam tarpe atėjo ir minėtasis Putnynuks, ale ne dėl turto plėšimo, bet tik vienat ligonį (savo avyną) lankyt ir jį jo kančose su Dievo žodžu palinksmint. Ligonis, jį vos pamatęs, tarė jam: „Mano miels sūnau, didiai džaugiuos, jog tu vėl atėjai. Man labai sunku, jog kiti jau šišon esantiejie gentys, mano turto trokšdami, mane jau į grabą stumia, nes jie jau ir mano piningus perskaitė. Todėl jie netur nieko nuo mano turto gaut, bet tik vienat tu vienas turi mano visą lobį paveldėt. Todėl skubykis, neužtrukdams pargabęk man vyrausybę, jeib tav vislab prirašydinčau“. Ligonis, savo šį velyjimą išpildęs, pasimirė. Ale jaunojo gaspadoraus mislys tik vis daugiaus apie dangų, neng apie tą gyvatą buvo. Po avyno palaidojimo jis vėl išgirdo dienoje aiškų balsą: „Septinto nedėlio po gyvatos gavimo būsi į dangiškus namus priimtas“. Šis apreiškimas teipo jau išsipildė, nes Putnynuks apsirgo ir septinto nedėlio avynui į anus amžus paskui sekė.

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 60-61, Nr. 2
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Kl II

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Užrašyta Mažojoje Lietuvoje

Atgal