NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8433&OId=5656
PAVADINIMAS: [Kaip vėlė nenori skirtis su gyvaisiais]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
N dvasregė, pas nekurį gaspadorų šlūžydama, apyvakariais į savo gulėjimo kamarą įžengdama, matydavo tankiai sena[i] tuos namuos Kalėdų čėse miruso žmogaus pavidalą ik žaliojo četvergo. Toj dienoj iš bažnyčos parėjus, tas pavidals minėtam čėse jai vėl pasirodė, ale tai jau paskujį kartą, nes daugiaus ta dvasė jai nepasirodė. Ji sakydavo, jog po numirimo kožnasis dar ik žaliojo četvergo saviškius lanko, ale po žaliojo četvergo antvis atsisveikina.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Mažoji Lietuva
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 56, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Kl I 13
≈ BsV XIII 5.
Spausdintojo teksto pradžia: Dvasregė Lorencienė iš Oplankio, Vilkyšk[ių] par., Tilžės pav. Dar savo jaunystės metuose, pas nekurį...; pabaigoje: ant visados vietoj antvis.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas