NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8424&OId=5648
PAVADINIMAS: [Apie vėles matantį žmogų]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
N mokytojis man yra pasakojęs, sakydams:
– Pažinau žmogų, kursai vakarais visados čėsu namiej būdavo, kadang jis vėles (dvases) matydavo. Tasai turėdavo, ypačiai vienam numirus, ik to palaidojimo tankiai mažųjų nabaštininkų dvases ant kapinų nunešt. Aš jį tada labai peršilusį pareinant matydavau. Apie tai man jį paklausus, jis vis verkdams sakydavo: „Ak, kad nei viens žmogus tokią bėdą kai aš neturėtų“.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Mažoji Lietuva
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 55, Nr. 11
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Kl I 11
≈ BsV VIII 40.
Spausdintojo teksto skirtumai: Liepgalio, Pilkaln[io] pav. Mokytojis K. man sako vietoj N mokytojis man yra pasakojęs, sakydams; laiku vietoj čėsu; vėles matydavęs. Tasai turėdavęs vietoj vėles (dvases) matydavo. Tasai turėdavo; paklausus vietoj man jį paklausus; rėkdams vietoj verkdams; O vietoj Ak; vargą vietoj bėdą.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas