NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8422&OId=5645
PAVADINIMAS: [Apie dvasregį]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
N, su savo draugu keliu eidams, pamatęs pulką numirusųjų jiemdviem priešais ateinant, tarė draugui:
– Sukiva iš kelio.
– Ne, – atsakė draugas, per daug degtinės užgėręs būdams. – Kodėl nori iš kelio sukt? Aš keresiers (zelnierus) buvęs, ne bile ko bijausi.
Dvasregis, iš kelio išsukęs, laimingai tolyn ėjo, ale jo draugas vidury kelio virto, jog kad jam ir pagirės iš galvos išėjo, ir atsikėlęs, pasivijęs dvasregį, kursai jau galūnę popirm buvo, tarė:
– Mielasis, kas čia buvo, kad aš, nieką nematydams, lyg ir į ką įsipainojęs teip skaudžiai virst turėjau?
Dvasregis atsakė:
– Juk aš tau sakiau: eikš iš kelio, – kodėl neklausei? Nes pulks numirusųjų keliu mum priešais atėjo, o tu, manęs neklausydams, terp tų įsipainojęs, persiritai už tą neklausymą. Aš tankiai dvases matau ir turu joms vis pasitraukt. Gerai tam, kas jas nemato: toksai gal jų dėlei be baimės būt.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Mažoji Lietuva
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 55, Nr. 9
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Kl I 9
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas