NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8365&OId=5591
PAVADINIMAS: [Motinos politiškas sapnas]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Gal būt buvus mete 1865 iki 1867, tai mums motynėlė savo dyvnąjį sapną pasakojo. Ji mačiusi ant vakarų dangaus keturias žvaigždes. Viena tų stovėjusi viduryje tarp kitų ir menk spindėjusi. Kitos stovėjusios nuo jos į šiaurę, į pietus ir į vakarus ir daug didesnį spindėjimą turėjusios, ypačiai į vakarus stovinčioji labai aiškiai švietusi. Bet aplink stovinčios žvaigždės pradėjusios po kits kitos savo skaistumą prapuldyti. Pirmiausiai ta ant šiaurės link, potam ta į pietus. O jiemdviem išblykštant, vidurinioji vis daugiaus ir daugiaus prašvito ir galiausiai teip spindėjo, kaip į vakarus stovinčioji. Bet ir ta pradėjo išblykšti, ir vidurinioji žvaigždė tokį skaistumą įgavo, kaip tą nei viena jų pirm to neturėjo.
Tą sapną pasakodama, motyna tuojaus ir išguldymą mums pasakė ir teipo būsiantį čėsą po visam aiškiai nuprarakavo. Ji sakė: ta vidurinioji žvaigždė tai yra Priūsų karalystė, kuri iš pradžios tikt menk švietė, bet ji nuo kaimynų garbės laimėsis. Šiaurėj stovinčioji žvaigždė yra Denai, tie jau nužeminti. Pietuose Estreikija teipjau savo šlovę tur Priūsams atiduoti. Galiausiai ir Prancūzai vakaruose Priūsų bus pergalėti ir mūsų tėviškė už visus bus didžiausia ir šlovniausia.
Kada tikrai motynėlė tą sapną sapnavusi, ar dar pirm, ar po Estreikių karo mete 1866, to aš dabar neatsimenu: per jauns buvau tokius dalykus pilnai apgriebti. Ale tiek tikrai žinau, kad tai dar daug metų pirm kovos su Prancūzais mete 1870/71 buvo ir kad aš dar labai dyvijausi, kaip motynėlė galinti apie karą ir laimėjimą ant Prancūzų ir apie šlovingai didį Priūsų ir Vokietijos augimą prarakauti, kur apie tai dar nei mislies nebuvo.
Mano motynėlė, beje, savo tėviškę ir karalių labai karštai mylėjo. Ji tankiai mums, penkiems vaikams, sakydavo: „Vaikai! Kad jūsų ir paskutinis už tėviškę turėtų mirti, tai aš nei ašaros nepraliečiau, bet džiaugčiausi, kad jūs verti buvote už jos palaimą savo kraują pralieti. Už tėviškę mirti tai garbė“.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ragainės apyl.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 45-46, Nr. 20
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Jr 30
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas