NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8200&OId=5429
PAVADINIMAS: Pasakojimas, tekstas redaguotas 2004
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Kitą sykį buvo daug žavėtojų, bet ir dabar dar yra, nors ne teip daug iš katalikų; o žydų ir burliokų, labiau staravierų, maž kiekvienas moka žavėti. Sužavėja javus ant lauko, daržovės nudžiūsta, sunyksta arba kiteip pradeda augti: kopūstai auga į šaknis kaip i[r] ropės, o batviniai suka į galvas. Sužavėję gyvuliai sudžiūva ir padvesia. Sužavėja ir žmones – tuoj pradeda sirgti. Kitas moka sužavėti, moka ir atgauti, o kitas sužavėti moka, o atgauti nebemoka.
Supratus sužavėtą žmogų ar vaiką, tuoj reikia duoti gerti stiklininką. Jeigu tikrai bus sužavėtas, tuojau ims vemti ligonis. Tuos jo vėmelus tuojau į pečių ar į ugnį, beveizint atbėgs tasai, kurs sužavėjo. Jeigu jis mokės atgauti, atgaus, o jei nemokės, tuomet verkdamas prašys gerti ar ką pavalgyti, nes jam be galo degis širdį. Reikia nieko neduoti, ginti laukan, tuomet nors kokį pagalį jis pagaus išbėgdamas.
PATEIKĖJAS: Julija Žymantienė-Žemaitė
FIKSUOTOJAS: Julija Žymantienė-Žemaitė
FIKSAVIMO METAI: 1906
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ušnėnai, k., Užvenčio sen., Kelmės r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: G. Petkevičaitė rinkinyje „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai” prie Julijos Žymantienės (Žimontienės) pavardės nurodo Ušnėnų sodžių, Užvenčio parapiją, Šiaulių pavietą (LLTI BR F 1-2102 p. 10, t.p. 1911 publikacijoje), nors J. Žymantienė 1900 metais jau buvo išvykusi iš Ušnėnų ir iki 1906 m. tarnavo šeimininke Graužikų dvare netoli Kelmės.
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Užrašyta 1906 metų birželio 25 d.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 134, Nr. 50
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 175-176, Nr. 15
Г. Петкевич. Матерiалы по народной медицинъ литовцевъ. – Живая старина, Ред. В. И. Ламанский, С. Петербургъ: Императорское русское географическое общество, 1911, вып. 2, стр. 167–218. Publikacijos autografas – LLTI BR F 1-2102.
SKELBTA LEIDINYJE:, P. 318-319, Nr. 15
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. [Raštai]. 5: Literatūros istorija: Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis. Kritika. Folkloras. Paruošė A. Žirgulys. V., 1968
BsTB 12 tomo 455 puslapyje Leonardas Sauka nurodo, kuo „Raštuose“ spausdintas tekstas skiriasi nuo LLTI BR F 2-434 varianto: „taip“ vietoj „teip“; „be mažo“ vietoj „maž“; „kitaip“ vietoj „kiteip“; „sužavėja“ vietoj „sužavėję“; „gyvuolius, tie“ vietoj „gyvuliai“; „stiklininko“ vietoj „stiklininką“; „Jei“ vietoj „Jeigu“ (2 kartus); „tuojaus įmesti“ vietoj „tuojaus“; „degins“ vietoj „degis“. Užrašyta: 1906.VI.25.
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 50 (G. Petkevičaitės V pluoštas, IV skyrius)
Tai BsTB 12 šaltinis.
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 1-2102 (G. Petkevičaitės „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai”), Nr. III 15
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 3-57 (Liaudies medicina, užrašyta Žemaitės), Nr. 55
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas