NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8192&OId=5421
PAVADINIMAS: Pasakojimas, tekstas redaguotas 2004
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Gyvatei įkandus, reikia tą vietą trinti gelžia arba galąstuvu, paskui pritverti taboką su rūgštu pienu. Įkąstasis žmogus negali eiti po pastogės, labiau turi saugotis neįeiti į dūmus, bet sėdėti ir nakvoti ant lauko, kur patvoriai, kol neatsileis putmenys. Kad būtų kas kitas prie įkandimo, tuomet sugrobti tą pačią gyvatę, kuri įkando, ir su jos krame apvesti apie kandį, tuomet putmenys tiek teplėsias, kiek tame rinkelėje krame apvestamjame. Gyvatė įkandusi nebeturianti gylio, kol neprieis prie akmens. Tuoj po įkandimo gali drąsiai ją gaudyti: antrą sykį nebegal įkąsti tuojau. Yra žmonių, mokančių užvardyti gyvatės kandį; nereikia jiems nė matyti ligonį, nė prisitikti. Kas atėjęs pasako, kam įkando, daktaras tuojau pakalba savo maldelę, potam, paėmęs by kokią žolę ar lapą, paduoda, kad nunešęs pridėtų prie kandžio. Kaip tik prideda, tuoj ir išgyja.
Tokį vardininką vieną kartą iškeikė kunigas, užgynė prie jo žmonėms gydytis, apšaukė jį burtininku, su velniu gydančiu. Netrukus po to iškeikimo ir įkando gyvatė klebono karvei. Gydo šiaip, gyda teip – karvė nekaip nepagyja. Gaspadinė nori eiti prie to vardininko – klebonas, žinoma, neleidžia, bet gaspadinė, matydama, jog jau karvė dvės, nusiuntė, prašydama išgydyti. „O tai buvo mane keikti, – sako tas. – Kad jūs geri, išgydykite be velnio“. Nedavė vaistų. Gaspadinei gailu pieningos karvės – lekia pati, nubėgusi meldžia, prašo, kad susimylėtų. Tas, išrūgojęs už keikimą, potam supykęs metęs jai nuskintą lapą nuo sudžiūvusios šluotos: „Še, – sakąs, – klebono karvei tokius tik vaistus teduosiu“. Gaspadinė prasidžiugusi, pasigrobusi tą sudžiūvusį lapelį, parsinešusi patrynė kandį – tuoj karvė sveika atsistojus.
PATEIKĖJAS: Julija Žymantienė-Žemaitė
FIKSUOTOJAS: Julija Žymantienė-Žemaitė
FIKSAVIMO METAI: 1905-1906
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ušnėnai, k., Užvenčio sen., Kelmės r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: G. Petkevičaitė rinkinyje „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai” prie Julijos Žymantienės (Žimontienės) pavardės nurodo Ušnėnų sodžių, Užvenčio parapiją, Šiaulių pavietą (LLTI BR F 1-2102 p. 10, t.p. 1911 publikacijoje), nors J. Žymantienė 1900 metais jau buvo išvykusi iš Ušnėnų ir iki 1906 m. tarnavo šeimininke Graužikų dvare netoli Kelmės.
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Pirmieji trys tekstai užrašyti 1905.II.11, ketvirtasis – 1906.VI.25.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 133, Nr. 49
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 217-218, Nr. 122
Г. Петкевич. Матерiалы по народной медицинъ литовцевъ. – Живая старина, Ред. В. И. Ламанский, С. Петербургъ: Императорское русское географическое общество, 1911, вып. 2, стр. 167–218. Publikacijos autografas – LLTI BR F 1-2102.
SKELBTA LEIDINYJE:, P. 349, Nr. 122
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. [Raštai]. 5: Literatūros istorija: Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis. Kritika. Folkloras. Paruošė A. Žirgulys. V., 1968.
BsTB 12 tomo 455 puslapyje Leonardas Sauka nurodo, kuo „Raštuose“ spausdintas tekstas skiriasi nuo LLTI BR F 2-434 varianto: „gelžim“ vietoj „gelžia“.
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 49 (G. Petkevičaitės V pluoštas, IV skyrius)
Tai BsTB 12 šaltinis.
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 1-2102 (G. Petkevičaitės „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai”), Nr. VII c 122 + VII. a 21 + 22 + III. 14
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 3-57 (Liaudies medicina, užrašyta Žemaitės), Nr. 49
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas