NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8190&OId=5419
PAVADINIMAS: Liaudies medicina, tekstas redaguotas 2004
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Boboms kartais pasikelia macica. Macica yra gyva bobos pilve, pavidale varlės. Jeigu leist jai pasikelti į aukštą, tai ji apžios širdį arba užsmaugs gerklę, ir turės boba mirti. Kartais macica kurks pilve, potam ir pasileidžia į visą kūną. Tuomet labai galva ir visi kaulai skauda. Prie tokios macicos ligos reikia persimanančios bobos, o toki, iškūrenus pirtį, nusivedusi ligonį iškaitina gerai, paskui ima braukyti galvą, plonimas, sprandą, rankas, pradėjus nuo pat pirštų galų brauko vis, varydama į pilvą nuo galvos, pečių, rankų, šonų, vis brauko į pilvą, paskui pradeda braukti nuo kojų pirštų apačių vis į aukštą, į pilvą subrauko, iš visur suvaro macicą į pilvą, o kad daugiau nepasileistų, statos ant pilvo stiklinės. Statos teip: reikia sulipyti iš vaško keturias žvakeles mažas ir kryžmoms prilipyti prie duonos plutikės iš vienos pusės. Bobos sergančios pilvą suvilgyti arielka, duonos plutikę su žvakikėmis uždegtomis pastatyti ant suvilgyto pilvo ir užvožti tuščia stikline. Stiklinė įsisiurbs į pilvą, pritrauks žvakikes prie pat dugno, užgesys ir trauks macicą į save. Atėmus stiklinę, palieka macica viduje, sutraukta į gumbą. Jeigu už sykį nemačija, tokį braukymą atkartoti kelis sykius kasdien, kol tik macica neims kurkti savo vietoje pilve. Sykį pasileidusi macica į visą kūną gauna jau valią, sunku ją vietoje nuturėti. Nors suvaro, bet ji ir vėl pasileidžia, todėl reikia iš pat pradžios bobai po kiekvieno vaiko perintis ir braukytis, tuomet macica negaus valios pasileisti.
PATEIKĖJAS: Julija Žymantienė-Žemaitė
FIKSUOTOJAS: Julija Žymantienė-Žemaitė
FIKSAVIMO METAI: 1905
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ušnėnai, k., Užvenčio sen., Kelmės r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: G. Petkevičaitė rinkinyje „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai” prie Julijos Žymantienės (Žimontienės) pavardės nurodo Ušnėnų sodžių, Užvenčio parapiją, Šiaulių pavietą (LLTI BR F 1-2102 p. 10, t.p. 1911 publikacijoje), nors J. Žymantienė 1900 metais jau buvo išvykusi iš Ušnėnų ir iki 1906 m. tarnavo šeimininke Graužikų dvare netoli Kelmės.
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Užrašyta 1905 metų vasario 11 d.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 133, Nr. 47
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 187, 217, Nr. 5, 120
Г. Петкевич. Матерiалы по народной медицинъ литовцевъ. – Живая старина, Ред. В. И. Ламанский, С. Петербургъ: Императорское русское географическое общество, 1911, вып. 2,
стр. 167–218. Publikacijos autografas – LLTI BR F 1-2102.
SKELBTA LEIDINYJE:, P. 327, Nr. 5
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. [Raštai]. 5: Literatūros istorija: Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis. Kritika. Folkloras. Paruošė A. Žirgulys. V., 1968.
BsTB 12 tomo 448 puslapyje Leonardas Sauka nurodo, kuo „Raštuose“ spausdintas tekstas skiriasi nuo LLTI BR F 2-434 varianto: „tokia kaip varlė“ vietoj „pavidale varlės“; „Leidus“ vietoj „Jeigu leist jai“; „ji“ vietoj „tai ji“; „paskui“ vietoj „potam“; „bobai galva“ vietoj „labai galva“.
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 47 (G. Petkevičaitės V pluoštas, IV skyrius)
Tai BsTB 12 šaltinis.
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 1-2102 (G. Petkevičaitės „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai”), Nr. VI 5 + VII c 120 + 121 + V 30
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 3-57 (Liaudies medicina, užrašyta Žemaitės), Nr. 47
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas