Knygadvario objektas "BsTB 12 131-44 Pasakojimas apie drugį, jo gydymo būdus" >> "Pasakojimas, tekstas redaguotas 2004"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8187&OId=5416

PAVADINIMAS: Pasakojimas, tekstas redaguotas 2004

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Drugys kad užninka žmogų krėsti, sunku yra nuo jo atsikratyti. Drugys yra ne vienokas. Sirgdamas žmogus drugiu tankiai pamato savo drugį. Drugys yra nuo gyvulio: arklys, jautis, ožys, šuo, katinas; kiek yra gyvulių, tiek yra drugių. Kurs ligonis dasižino, pamato savo drugį, tuo greičiau gali atspėti vaistą. Yra drugiai ir nuo žmonių. Pikčiausis drugys yra nuo žydo. Tą drugį sunku nukratyti vaistais, tankiai tik šventenybės mačija. Kokį drugį ligonis turi, tankiai pamato: kaip nukreta ir uždega karštis, tuomet lenda į akis jo drugys, t. y. šuo ar jautis, ar koks kitas gyvulys arba koki žmogysta. Tuomet koks pasirodo gyvulys, kokio plauko, reikia tokio plauko gyvulį surasti ir nuo jo gydytis. Plaukais smilkytis, kraujo, įlašinus iš ausies, to gyvulio gerti arba mėšlo truputį, užpylus arielka, išgerti.
Nepažįstant drugio, yra visokių vaistų. Kartais netikėtai žolės pamačija arba šventenybės: švęstą vandenį Sekminių gerti ir galvą sumazgoti; gramnyčios dūmais rūkytis; Dievo kūno švęstais rūtais smilkytis; pašvęstų žolių per Žolinę arbatą virti ir gerti; relikvijomis trinti galvą ir poterius kalbėti prie tų šventųjų, kurių relikvijos; iš kapų smilčių išvirti arbatą ir gerti; drignių arbatą virti ir gerti. Nuo drugio mačija arielka, užpilta ant gyvos gyvatės, pirm gegužei užkukuojant; metėlių arbatą gerti; baltųjų lelijų lapus ir šaknis gerti; kavą juodą su citrinais gerti. Pradėjus drugiui krėsti, reikia, paėmus mietą, ligonį ginti greitai, kiek tik jis gal bėgti, kiek tik gal toliau nuo namų į laukus. Kaip jau ligonis su drugiu pakris, tuomet tą mietą įsmeigti į žemę ir palikti, o ligonį parsivesti. Drugys pasiliks užsmeigtas už mieto, ligonis išmiegojęs liks be drugio.
Pradėjus krėsti drugiui, įdėti ligonį į tuščius ratus be šiaudų ir vežti zovada per griovius, akmenis, per laukus, per ežias, vagas, šaknis; lėkti vis zovada, vingį davus parvežti namo, važiuoti, kol tik nebekrės. Tokiu važiojimu kur noris iškris drugys, bet greitai lėkti, kad atgal neįšoktų į vežimą. Tokiu būdu nukrato drugį. Kartais ir raitas jodydamas greitai ligonis nusikrato drugį.
Jeigu drugys žydas, tai reikia tuomi gydytis, ko nemėgsta žydas: valgyti vis kiaulieną, lašinius, užkulą. Jeigu negali ligonis valgyti, tai sutirpinęs gerti. Užnikus drugiui krėsti, atsisėsti po kryžiaus, o dar geriau eiti keliais apie kryžių – tuomet žydas pames.
Jeigu drugys merga, tai nešukuoti galvos nė burnos prausti ligoniui. Merga pasibridys ir pames.

PATEIKĖJAS: Julija Žymantienė-Žemaitė

FIKSUOTOJAS: Julija Žymantienė-Žemaitė

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ušnėnai, k., Užvenčio sen., Kelmės r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: G. Petkevičaitė rinkinyje „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai” prie Julijos Žymantienės (Žimontienės) pavardės nurodo Ušnėnų sodžių, Užvenčio parapiją, Šiaulių pavietą (LLTI BR F 1-2102 p. 10, t.p. 1911 publikacijoje), nors J. Žymantienė 1900 metais jau buvo išvykusi iš Ušnėnų ir iki 1906 m. tarnavo šeimininke Graužikų dvare netoli Kelmės.

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Užrašyta 1905 metų vasario 11 d.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 131, Nr. 44
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 186-187, Nr. 4
Г. Петкевич. Матерiалы по народной медицинъ литовцевъ. – Живая старина, Ред. В. И. Ламанский, С. Петербургъ: Императорское русское географическое общество, 1911, вып. 2, стр. 167–218. Publikacijos autografas – LLTI BR F 1-2102.

SKELBTA LEIDINYJE:, P. 326-327, Nr. 4
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. [Raštai]. 5: Literatūros istorija: Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis. Kritika. Folkloras. Paruošė A. Žirgulys. V., 1968

BsTB 12 tomo 453 puslapyje Leonardas Sauka nurodo, kuo „Raštuose“ spausdintas tekstas skiriasi nuo LLTI BR F 2-434 varianto: „vienokis“ vietoj „vienokas“; „Yra drugiai nuo žydo“ vietoj „Yra drugiai ir nuo žmonių. Pikčiausis drugys yra nuo žydo“; „nukrečia“ vietoj „nukreta“; „kokia“ vietoj „koki“; „gyvą“ vietoj „gyvulį“; „gydyties“ vietoj „gydytis“; „smilkyti„ vietoj „smilkytis“; „degtine“ vietoj „arielkos“.

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 44 (G. Petkevičaitės V pluoštas, IV skyrius)
Tai BsTB 12 šaltinis.

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 3-57 (Liaudies medicina, užrašyta Žemaitės), Nr. 44

SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 1-2102 (G. Petkevičaitės „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai”), Nr. VI 4 + VII c 118 + VII b 8 + VII a 17 + 18 + 19

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal