NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7343&OId=4813

PAVADINIMAS: [Ūkininko sūnus]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Bu­vo toks tur­tin­gas ūki­nin­kas su ūki­nin­ke, tu­rė­jo sūnų, kurs, na­mie būt neno­rė­da­mas, iš­ėjo ke­lio­nėn. Be­ke­liau­da­mas jis pri­va­žia­vo ra­ga­nos na­mus. Tuoj jis nu­kir­to jai gal­vą. Kaip nu­kir­to, tuoj sto­jo ma­rės. Jau ar­klys skęs­ta, jau ir le­ko­jus skęs­ta. Jau ar­klys nu­sken­do ir jis pats skęs­ta jau iki gal­vai. Žiūro – at­plau­kia len­ta. Pri­plau­kė len­ta – tuoj už­si­kab­ino už jos ir nu­plau­kė ant ma­rių sa­los ant tos len­tos. Tuoj iš tos len­tos sto­jo žmo­gus ir sa­ko jam:
– Tu ma­ne iš­gel­bė­jai, tai da­bar aš ta­ve iš­gel­bė­siu no pri­gė­ri­mo. Da­bar čia yra jau­tis pa­pjau­tas ir daug žvė­rių, tai tu jom iš­dalyk.
Ir pra­gai­šo tas žmo­gus. Ūki­nin­ko sūnus nu­vė to­liau, žiūro – jau­tis gu­li pa­pjau­tas ir daug žvė­rių. Tuoj vil­kui da­vė ger­klę iš­plėš­ti, ož­kai (sic!) da­vė ko­ją ap­graužt, asi­lui – vi­są pil­vą, le­vui – vi­są skran­dą su­ėst. Iš­da­li­no iš­da­li­no vi­są jau­tį žvė­rim. Kar­ve­liui da­vė grū­dų iš žar­nų lest, va­na­gui – akis iš­kirst, o skruzdė­lei – gal­vą. Skruzdė­lu­kė džiau­gė­si, kad ga­vo na­mus gra­žius. Pas­kui vi­sos žvėrys da­vė jam šers­ties, kar­ve­lis ir va­na­gas da­vė po plunks­ną, o skruzdė­lė ne­tu­ri ką duot, tai iš­trau­kė ko­ją ir pa­da­vė jam. Tas žmo­gus su­si­ri­šo in pun­dą. Tuoj pa­si­ver­tė kar­ve­liu. Le­kio­jo le­kio­jo, jau pail­so. Ale pa­ma­tė to­kį ka­mi­ną. Už­tū­pė ant ka­mi­no, pa­si­ver­tė skruzdė­le, in­li­po tuom ka­mi­nu, pa­lin­do po suo­lu ir klau­so. Tai vel­nias tris pa­nas teip pla­ka, teip pla­ka. Tos pa­nos ver­kia:
– O Die­ve, kas mus iš­gel­bės iš čio­nai?
Vel­nias sa­ko:
– Jūs nieks iš čia ne­iš­gel­bės. Kas de­vyn­gal­viui nu­kirs gal­vas – iš­lėks an­tis. Kas tą an­tį per­plėš – iš­puls kiau­ši­nis. Kas tą kiau­ši­nį su­muš – iš­puls vie­tis. Kas tą vie­tį su­trins – iš­puls rak­tai. Kas tais rak­tais su­skam­bys, tai ta­da bū­sit iš­gel­bė­tos...
Vis­ką skruzdė­lu­kė gir­dė. Tuoj skruzdė­lu­kė iš­lin­do ant vir­šaus ka­mi­no, pa­si­ver­tė kar­ve­liu, le­kio­jo, ieš­ko­jo de­vyn­gal­vio ir ra­do jį. Tuoj pa­si­ver­tė meš­ka, ėmė­si ėmė­si – nu­ėmė vie­ną gal­vą. Tuoj pa­si­ver­tė le­vu, ėmė­si ėmė­si – le­vas nu­ė­mė tris gal­vas, devyngalviui li­ko tik pen­kios gal­vos. Pa­si­ver­tė vil­ku, ėmė­si ėmė­si – nu­ė­mė dvi gal­vi. Tuoj pa­si­ver­tė kur­tu, ėmė­si ėmė­si – nu­ė­mė vie­ną gal­vą, li­ko tik dvi gal­vi. Tuoj pa­si­ver­tė asi­lu, ėmė­si ėmė­si – nu­ė­mė vie­ną gal­vą. Tuoj pa­si­ver­tė la­pe, ėmė­si ėmė­si – ir nenui­ma tos gal­vos. Tai pa­si­ver­tė vėl meš­ka ir nu­ė­mė tą gal­vą. To­kiu būdu de­vyn­gal­vį per­ga­lė­jęs, jis vė­liaus ga­lė­jo, rak­tais su­skam­bi­nęs, iš­va­duot pa­nas ir vie­ną jų ve­dė.

FIKSUOTOJAS: Juozas Žiugžda

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P.137-138. Nr. 127. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal